Atvirame pokalbyje naujienų portalui tv3.lt Monika su Andriumi papasakojo apie šį džiugų įvykį, atskleidė, kaip buvo išrinktas išskirtinis žiedas bei atviravo, kaip atrodys jų vestuvės.
Išskirtinis žiedas
Pasakodamas apie piršlybas, A. Užkalnis sakė, kad tai planavo jau kurį laiką – reikėjo pagaminti tokį žiedą, apie kurį svajojo širdies draugė.
„Šis žingsnis nebuvo spontaniškas. Kurį laiką vyko žiedo kūrimas pas juvelyrę Jurgą Gusarovienę. Jurga kažkada, kai dar dirbo televizijoje, buvo mano laidos prodiuserė. Mes pažįstami dar iš tų laikų.
Taigi žiedas turėjo būti sukurtas, o vien tai užėmė šiek tiek laiko. Su Monika apie sužadėtuves jau buvome kalbėję prieš kelis mėnesius, tad tai tikrai nebuvo spontaniškas sprendimas“, – dalijosi jis.
Prie žiedo kūrimo prisidėjo ir pati Monika – būtent ji rinkosi, kaip jis turėtų atrodyti.
„Jurgą Gusarovienę pažįstu labai seniai. Ji dar buvo mano amžinatilsį brolio Roko Žilinsko bendradarbė. Kai ji pasuko juvelyrikos keliu, man labai patiko jos dirbiniai.
Ji mano dukrai 16-ojo gimtadienio proga pagamino labai nuostabų, unikalų papuošalą. Todėl dabar, kai su Andriumi pradėjome kalbėti, kad galbūt reikėtų įteisinti savo santykius, pasakiau: jeigu gaminti žiedą, tai tik pas ją.
Apsilankiau jos salone, susitarėme ir sudėliojome, ko norėčiau. Žiedas iš tiesų pranoko mano lūkesčius – gavosi net gražesnis, nei tikėjausi“, – šyptelėjo pašnekovė.
Pasipiršo automobilyje
Paklaustas, kaip vyko piršlybos, Andrius atskleidė, kad lemtingą klausimą Monikai uždavė... automobilyje. Tiesa, tokią vietą jis pasirinko ne be reikalo.
„Aš nepriklaupiau. Ne todėl, kad turėčiau ką nors prieš tokią tradiciją – jeigu aplinkybės būtų buvusios kitokios, būčiau ir priklaupęs.
Atvažiavau pas Moniką prie namų, pasiėmiau ją ir jos šuniuką. Ant galinės automobilio sėdynės dar buvo ir mano šuo. Mes susėdome priekyje, aš ištraukiau žiedą.
Mano sumanymas buvo toks, kad automobilis ir kelionės vienas pas kitą yra didžiulė mūsų gyvenimo dalis. Mes labai daug kartu važinėjame tarp Vilniaus ir Klaipėdos, todėl automobilis yra tarsi vienas iš mūsų santykių simbolių ar atributų. Dėl to automobilis pasipiršimui man atrodė tinkamesnis nei, sakykime, restoranas ar kita vieta. Tiesiog padaviau Monikai žiedą ir paklausiau, ar ji už manęs tekės. Ji pasakė „taip“.
Viskas įvyko labai greitai. O šuniukai ant galinės sėdynės buvo viso šio proceso liudininkai“, – šmaikštavo Andrius.
Monikos ir jos dukros reakcija
Tiesa, nors žiedą Monika išsirinko pati, kada ir kur įvyks piršlybos ji nežinojo. A. Užkalnis papasakojo, kaip į netikėtas sužadėtuves sureagavo mylimoji.
„Ji nežinojo, kada tai įvyks. Kadangi ji gyvena Vilniuje, o aš – Klaipėdoje, dažniausiai susitinkame kartą per savaitę, kartais rečiau, kartais dažniau. Tad jai buvo staigmena, kad sužadėtuvės įvyko būtent tą dieną – penktadienį.
Monika yra gana santūraus temperamento. Jai galbūt nebūdinga cypti iš džiaugsmo ar ploti rankomis. Bet man atrodo, kad ji labai apsidžiaugė“, – teigė jis.
„Žinojau, kad žiedas gaminamas, bet kada ateis tas momentas, nežinojau. Todėl viskas įvyko labai netikėtai. Išgyvenu labai gražias emocijas, viskas tiesiog puiku“, – sužadėtiniui antrino M. Žilinskaitė.
Anot moters, jos dukra į šią naujieną taip pat sureagavo su pačiomis gražiausiomis emocijomis:
„Mano dukra Andrių priima labai gerai, jie puikiai randa bendrą kalbą. Jai beveik 22-eji, bet ji kažkada juokavo, kad gal dabar jau įsidukrins ją. Sakiau: „Nesu girdėjus, kad galima suaugusį žmogų įsidukrinti“, – juokėsi ji.
Papasakojo, kokių vestuvių norėtų
Kitas svarbus žingsnis po piršlybų – vestuvių planavimas. Anot Andriaus, šis procesas jau vyksta, tačiau vyras pabrėžė, kad didelės šventės jam nėra prie širdies.
„Aš, pavyzdžiui, nelabai suprantu žmonių, kurie rengia didžiules vestuves su tortais, orkestrais, šokių aikštelėmis ir keliais šimtais žmonių. Bet vėlgi – gal jie į tai žiūri kitaip. Man tai tikrai ne prie širdies ir, kiek žinau, Monikai – taip pat. Mes darysime kuklesnę šventę, ją planuojame pavasarį“, – tikino pašnekovas.
Jis teigė pastebėjęs, kad neretai vestuvės tampa proga pasirodyti prieš kitus, ko pora tikrai nesiekia.
„Jeigu žiūrėtume iš sociokultūrinės perspektyvos, kuo primityvesnė ir skurdesnė visuomenė, tuo daugiau jėgų sudedama į parodomąją prabangą švenčiant vestuves.
Pavyzdžiui, Afganistane ar skurdžiose Indijos vietovėse žmonės labai dažnai skolinasi, ima paskolas 20–25 metams vien tam, kad galėtų apmokėti vestuvių puotą. Paskui 25 metus gyvena skurde, vaikai ropinėja ant molinės aslos, neina į mokyklą, bet užtat vestuves padarė...
Dar vienas dalykas: Lietuvoje vestuvės dažnai apskritai tampa kažkokia tėvų, o dar dažniau – mamų svajone. Kad turime padaryti taip, jog pasirodytume prieš draugus, kaimynus: štai išleidžiame savo dukrelę ar sūnelį ir padarysime taip, kad visi pavydėtų. Tada prasideda visi tie dalykai – nuo spausdintų pakvietimų iki dekoracijų, fotosesijų prie malūno ar fontano. Visi tie briedai.
Man atrodo, kad kuo žmonės labiau pasitiki savimi ir kuo mažiau nori kažkam kažką įrodinėti, tuo ramiau ir kukliau į šiuos dalykus žiūri. Nes tikrai – ką čia nustebinsi puota, tortais ar dar kitais dalykais? Mums tortą padarys mano sesė, nes ji kepa tortus, tai yra jos specialybė. Bet ir tas bus kuklus. Nebus nei skulptūrėlių, nei balandžių“, – dėstė jis.
Požiūriai į santuokos svarbą
Ne paslaptis, kad šiuolaikiniai žmonės dažnai jau nebesureikšmina santuokos įteisinimo taip, kaip anksčiau. A. Užkalnis sakė suprantantis tokį pasirinkimą, tačiau vedamas savo širdies, šio etapo laukia.
„Aš puikiai suprantu įvairių pažiūrų žmones. Yra tokių, kurie sako, kad santuoka jiems nereikalinga, nes tai yra tarsi valstybės įsileidimas į savo jausmus. Yra ir žmonių, kurie sako, kad santuoka padeda aiškiau sureguliuoti įvairius turtinius dalykus. Su jais irgi iš dalies galiu sutikti.
Pasakysiu taip: santuoka, aišku, nėra būtina nei turto dalyboms – turtą galima pasidalyti ir kitaip, nei tam, kad žmonės galėtų turėti vaikų, juk žmonės sėkmingai susilaukia vaikų ir nesusituokę.
Tačiau mes su Monika darome tuos dalykus, kurie mums atrodo smagūs. Galima sakyti, kad santuoka yra ritualas, kuris mūsų atveju savaime žada daug gerų emocijų. O jeigu jis žada daug gerų emocijų, kodėl to nedaryti?“ – sakė Andrius.
O Monika atviravo, kad prieš sutinkant mylimąjį apie vestuves apskritai negalvojo, tačiau viskas pasikeitė užgimus meilei.
„Tikrai buvo tas laikotarpis, kai man labai patiko nepriklausomos moters statusas ir vestuvių neplanavau. Aišku, požiūris keičiasi. Turbūt esu iš tų moterų, kurios niekada negalvojo apie tai, kokios turėtų būti jų vestuvės. Net vaikystėje ar jaunystėje pamenu, kaip mergaitės sakydavo: „Noriu tokio amžiaus ištekėti“, o aš sakydavau: „Aš iš viso nenoriu ištekėti.“
Galvojau: nenoriu tų formalumų, kam jų reikia, juk ir taip gerai. Bet su Andriumi kažkaip viskas gavosi savaime. Nemanau, kad su kitu žmogumi būtų taip gavęsi“, – šyptelėjo moteris.
Štai kodėl gyventi kartu iki vestuvių neskuba
Nors šventė jau planuojama, vienas buitinis klausimas lieka atviras – bendra poros gyvenamoji vieta. Jiedu vis dar nuolat kursuoja tarp sostinės, kur gyvena Monika, ir pajūrio, kuriame įsikūręs Andrius.
Pasiteiravus, ar prieš tuoktuves ketina apsigyventi kartu, A. Užkalnis teigė šio klausimo per daug nesureikšminantis.
„Mano darbai yra ne tik pajūryje – nemažai jų ir Vilniuje. Yra ir filmavimų, ir kitokių dalykų. Labai abejočiau, ar iki vestuvių pavyktų pakeisti gyvenamąją vietą.
Tai šiame etape tikriausiai nėra toks ypatingas prioritetas. Jeigu turėtume bendrų vaikų ir gyventume atskirai, galbūt tai būtų šiek tiek keisčiau.
Bet jeigu paskaičiuotume ir palygintume save su kitomis poromis, manau, kad tikrai ne ką mažiau laiko praleidžiame kartu. Tiesiog mūsų bendras laikas labiau susitelkia į kelias savaitės dienas.
Bet manau, kad kažkada apsigyvensime kartu. Nežinau, ar tai bus Vilniuje, ar Klaipėdoje, ar kokioje Italijoje – viską pamatysime ateityje“, – pasakojo A. Užkalnis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
