Darbšti ir pareiginga, gal iš pirmo žvilgsnio kiek sausoka moteriškė visą naktį pratupi savo restorano šaldytuve. Fiona beviltiškai blaškosi, bandydama iš ten ištrūkti, tačiau padėti jai niekas negali. Kitą rytą ji supranta, kad vyras jos dingimo nepastebėjo. Nepastebėjo ir vaikai.
Moters gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom, ji tarsi šuo mėsą, uodžia tik šaltį ir seka juo. Kol galop su visiškai nepažįstamu kurčiu jūreiviu išplaukia ieškoti ledkalnio. Fionos vyras ją persekioja. O jūreivis ne tik kurčias, bet dar ir plaukti nemoka.
Taip paprastai galima papasakoti apie filmą. Tačiau pasakoti apie šį filmą yra nuodėmė. Reikia jį žiūrėti arba ne. Ir jei žiūrėsite jį moteriškai, tai po to tiesiog būtina paklausti savo vyro, meilužio, draugo, vaikų, anūkų ir t.t.: „Ar jūs pasigestumėte manęs, jei negrįžčiau naktį?“ O jei žiūrėsite filmą vyriškai, tai jokiu būdu nepamirškite savo brangiajai tarstelti: „aš būčiau visus sukėlęs ant kojų…“ Tik jokiu būdu nepridurkite: „Aš tave irgi taip sekiočiau“. Nes tada jūsų JI tikrai ras kurčią, nebylį, raumeningą, su laiveliu „Le Titanique“, nors ir daug mažesniu už originalą.
„Ledkalnis“ – tai žaidimas. Belgiško ramumo ir pamišėliškos isterijos mišinys. Absurdiškas žongliravimas gražiausiais žmonių jausmais. Psichologinė komedija su ironiška iki pažaliavimo antifeminizmo doze. „Ledkalnis“ tai daugelio mūsų gyvenimų tragikomiška parodija.
Tiesą pasakius, variantų, apie ką šis filmas, galime sugalvoti daug. Pavyzdžiui, galima sakyti, kad tai tiesiog stilizuota šeimos krizės istorija. Šaldytuvas čia simbolizuoja šeimą, kuri uždarė ir surakino ramią nekovingą moteriškaitę. Ledkalnis čia – visavertis seksualinis gyvenimas, kurio siekia moteris, norėdama susigrąžinti SAVO gyvenimą. Simbolių ir detalių filme daug. Ko verta vien trumputė scena, kai grįžusi namo Fiona valgo trupinius, kuriuos ant stalo paliko jos šeima. O kai Fiona įsėda į senukų pilną autobusą, visi ilgai ją stebi, kol galiausiai viena moterytė išdrįsta paklausti: „Kas ji?“. Jei tai tikrai svarbu, tai ji, Fiona, šiame filme – moteris. Tokia kaip daugelis, gal kiek absurdiškesnė, tačiau lygiai taip pat mylinti, pasiilgstanti, besidžiaugianti, liūdinti ir pykstanti. Na, gerai, tiesą sakant, visa tai ji daro išties absurdiškai.
Norit kito varianto? Šeimos krizė jums atrodo per žemiška? Nuobodu? Puiku, bus kitas. Pamenat „Titaniką“? Kai Jamesas Cameronas norėjo parodyti laivo dydį, paleido į baseiną porą mažyčių laivelių. Ar kada pagalvojot, kad ir šalia realaus Titaniko praplaukė keletas laivelių? Ar susimąstėt, kokias gyvenimo istorijas slepia tie, kurie buvo šalia jūrų milžino? Galbūt į šį klausimą bando atsakyti trys belgų režisieriai (Dominique Abel, Fiona Gordon, Bruno Romy) filme „Ledkalnis“. Ne be reikalo mes tą „Titaniką“ prisiminėm. Laivelis, kuriuo Fiona ir jos kurčias jūreivis išplaukia pas ledkalnį vadinasi būtent taip: „Le Titanique“. Turbūt žinot ir kas nuskandino didįjį „Titaniką“? Taip, būtent. Ledkalnis. Tačiau tai, kas pražudo didelį, gali tapti naujo gyvenimo pradžia mažam. Taip ir šis ledkalnis. Ne tik grąžina gyvenimą Fionai, bet ir pasaulio garsus jos jūreiviui, o dar svarbiau – duoda naują gyvybę mažai sniegynuose vargstančiai genčiai… Taip, buvo ir tokia. Susipainiojot? Nieko. Pažiūrėję filmą suprasit, kad mūsų gyvenimai dar, oi, kokie paprasti.
Kino kritikas iš Ispanijos Jonathanas Hollandas (Džonatanas Holandas) „Ledkalnio“ juoką vadina pernelyg cirkišku, kartais tampančiu tiesiog atskirų triukų rodymu. Jo manymu, koją pakiša ir tai, kad nuogo vyro vaizdas filmo pradžioje visiškai neatitinka ir tarsi „pakimba“ virš bendros filmo nuotaikos, kuri, jo manymu, yra vaikiškai nekalta. Tačiau galimas ir kitoks žvilgsnis į filmą. Grįžkim į pradžią – galimas moteriškas žvilgsnis. Ir tada nei vyro nuogumas, nei jo apsirengimas (irgi gana originalus) nereikalauja jokių paaiškinimų. Čia karaliauja nuojauta. Ji patiks ir vyrams, nes su nuojauta galite gauti ir 84 minutes tylos. Tylos, palyginti su tuo, kiek moteris GALĖTŲ pasakyti per tiek laiko.
P.S. Ir jei po „Titaniko“, plaukdami iš Klaipėdos į Kuršių neriją keltu „Kintai“ bandėte kartoti pagrindinių herojų „skraidymo“ triuką, tai šįkart siūlau susilaikyti nuo to „bėgimo per vandenį sėdint ant denio“ triuko, kurį demonstravo Fiona.
