Siekiant išlaikyti darbe didelę profesinę patirtį turinčius teisėjus, jis įregistravo tai numatančias Teismų įstatymo pataisas.
Jei Seimas pritartų, teisėjo įgaliojimai baigtųsi, kai teisėjui sukaktų 70 metų arba pasibaigtų terminuoto paskyrimo laikas. Beje, 70 metų amžiaus riba būtų taikoma ir iki naujo įstatymo įsigaliojimo paskirtiems teisėjams, jeigu jų įgaliojimai dar nebūtų pasibaigę.
Tačiau įstatymas neatkurtų iki jo įsigaliojimo jau pasibaigusių teisėjo įgaliojimų.
Sistema netenka didelę profesinę patirtį sukaupusių teisėjų
J. Oleko teigimu, siūlomos įstatymo pataisos padėtų ne tik išsaugoti teisėjų skaičių, bet ir planuoti nuoseklią kartų kaitą, jos atitiktų ir sidabrinės ekonomikos kryptį.
„Profesinė branda, sukaupta teisinė patirtis, gebėjimas valdyti sudėtingas bylas ir perduoti žinias jaunesniems kolegoms yra ilgai kaupiamas viešasis išteklius. Todėl galimybė, esant tinkamai sveikatos būklei ir profesiniam tinkamumui, dirbti iki 70 metų atitinka aktyvaus senėjimo, kartų bendradarbiavimo ir ilgesnio profesinio dalyvavimo principus. (...) Vyresni teisėjai galėtų užbaigti ilgai nagrinėjamas bylas, dalytis specializuotomis žiniomis ir prisidėti prie jaunesnių teisėjų profesinio tobulėjimo. Kartu būtų išlaikomas naujų teisėjų pritraukimo poreikis“, – dokumento aiškinamajame rašte sako J. Olekas.
Anot jo, galiojanti 65 metų amžiaus riba lemia, kad teismų sistema netenka didelę profesinę patirtį sukaupusių teisėjų, kurie galėtų toliau eiti pareigas.
„Teisėjų rengimas, atranka ir profesinės patirties sukaupimas trunka daug metų, o santykinai ankstyvas įgaliojimų pasibaigimas gali didinti teisėjų trūkumo, darbo krūvio ir bylų nagrinėjimo trukmės problemas, – aiškina J. Olekas.
Jis siūlo ne individualaus ir atrankinio teisėjo įgaliojimų pratęsimo procedūrą, o visiems teisėjams vienodai taikomą, iš anksto įstatyme nustatytą 70 metų amžiaus ribą.
„Toks reguliavimo būdas pasirinktas atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo (KT) jurisprudenciją dėl teisėjų nepriklausomumo ir neleistinumo po vieną spręsti, kurių teisėjų įgaliojimus pratęsti pasibaigus bendrai nustatytam terminui“, – sako parlamento vadovas.
Kaip rodo kitų Europos valstybių patirtis, 70 metų teisėjų amžiaus riba nėra išskirtinė.
Europos Tarybos 2018 m. ataskaitoje, parengtoje pagal 2016 m. duomenis, 70 metų teisėjų išėjimo į pensiją riba buvo nurodyta, be kita ko, Čekijoje, Danijoje, Kroatijoje, Airijoje, Italijoje, Latvijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje ir Slovėnijoje, o Ispanijoje –72 metų riba.
Anot dokumento aiškinamojo rašto, Vokietijos federaliniams teisėjams bendra riba laipsniškai didinama iki 67 metų, o Estijoje teisėjai gali eiti pareigas iki 67 metų, o įstatymo nustatytais atvejais šis laikas gali būti pratęstas.
Siūloma, kad Teismų įstatymo pataisos įsigaliotų nuo 2027 m. sausio 1d.
(V.Hugo)
