„Pradėtas pokalbis su Korėjos liaudies armija pagal paliaubų susitarimo mechanizmą“, – per spaudos konferenciją sakė generolas leitenantas Andrew Harrisonas, turėdamas omenyje susitarimą, kuriuo 1953 metais buvo užbaigti Korėjos karo veiksmai.
Jis sakė, kad pagal paliaubų susitarimą numatytas mechanizmas, leidžiantis JT pajėgoms palaikyti ryšius su Šiaurės Korėjos kariuomene
A. Harrisonas teigė, kad ir toliau labiausiai rūpinamasi eilinio T. Kingo gerove, tačiau atsisakė pateikti daugiau informacijos, motyvuodamas klausimo jautrumu.
Jis teigė, kad tai sunki ir sudėtinga situacija ir kad „ant kortos pastatyta kažkieno gerovė“.
Šiaurės Korėja viešai nepasisakė apie T. Kingą, kuris praėjusį antradienį kirto sieną, nors turėjo vykti į Fort Blisą Teksase.
Pasak A. Harrisono, incidentas vis dar tiriamas.
Jungtinės Valstijos neturi jokių oficialių diplomatinių ryšių su Pchenjanu, o nuo tada, kai Šiaurės Korėja pandemijos pradžioje uždarė savo sienas, dauguma Pchenjane veikiančių ambasadų atšaukė savo užsienio diplomatus.
Praėjusią savaitę T. Kingas buvo palydėtas į Seulo oro uostą ir turėjo išskristi į Teksasą po muštynių apsvaigus nuo alkoholio bare, konflikto su policija ir laiko, praleisto Pietų Korėjos kalėjime.
Tačiau užuot įlipęs į lėktuvą, T. Kingas paspruko, prisijungė prie turistinės ekskursijos po demilitarizuotąją zoną ir pabėgo per sieną. Manoma, kad dabar jis yra sulaikytas Šiaurės Korėjoje.
Didžioji abiejų Korėjų sienos dalis yra stipriai militarizuota. Tačiau Panmundžome, dar vadinamame jungtine saugumo zona, sieną žymi tik žema betoninė pertvara ir ją palyginti lengva kirsti, nepaisant abiejose pusėse esančių kareivių.
Ten esantys kariai nėra ginkluoti nuo 2018 metais sudaryto susitarimo, o nuo COVID-19 pandemijos Šiaurės Korėja gerokai sumažino patruliavimą jungtinėje saugumo zonoje.
Nepaisant to, pagal paliaubų protokolus Pietų Korėjos ar JAV personalas negalėjo kirsti sienos ir susigrąžinti T. Kingo.
Pchenjanas jau seniai sulaiko amerikiečius ir naudoja juos kaip derybinį svertą dvišaliuose santykiuose.
Pchenjano ir Seulo santykiai šiuo metu yra itin prasti – diplomatija įstrigusi, o Šiaurės Korėjos lyderis Kim Jong Unas ragina aktyviau plėtoti ginkluotę, įskaitant taktinius branduolinius ginklus.
Seulas ir Vašingtonas sustiprino bendradarbiavimą gynybos srityje ir surengė bendras karines pratybas su pažangiais nesusekamais („stealth“) naikintuvais ir JAV strateginėmis priemonėmis.
Praėjusią savaitę Vašingtonas į Pietų Korėją nusiuntė branduolinį povandeninį laivą ir dėl to sulaukė griežtos kritikos iš Šiaurės Korėjos, kuri pareiškė, kad tai faktiškai atitinka Pchenjano brėžiamą ribą, kurią peržengus galima panaudoti branduolinį ginklą.
