Turtingos paramos teikėjos, kurioms vadovauja Jungtinės Valstijos, sumažino arba planuoja sumažinti pagalbos biudžetus. Pasaulyje vykstant konfliktams ir ekonominiams neramumams, keičiasi jų finansavimo prioritetai.
Tačiau sumažinus finansavimą kyla pavojus sustabdyti pažangą sveikatos apsaugos, švietimo ir humanitarinių programų srityse besivystančiose šalyse, kurias jau dabar slegia didelė skolų našta.
Atidarydamas JT pagalbos konferenciją Ispanijoje, A. Guterresas sakė, kad delegacijos susirinko „pataisyti ir pagreitinti vystymosi variklį bei paspartinti investicijas“.
Anot jo, pagalbos sektorius susiduria su „galingais priešpriešiniais vėjais“.
JT generalinis sekretorius nurodė, kad pasaulis susiduria su tokiais iššūkiais kaip lėtėjanti ekonomika, auganti prekybinė įtampa, mažėjantys pagalbos biudžetai, gilėjanti nelygybė, klimato chaosas ir siaučiantys konfliktai.
Pasak jo, šiuo metu atsiliekama įgyvendinant du trečdalius tarptautinės bendruomenės iki 2030 metų išsikeltų vystymosi tikslų, o jiems pasiekti kasmet reikėtų daugiau nei 4 trln. JAV dolerių (3,41 trln. eurų) investicijų.
Dėl humanitarinės pagalbos trūkumo vis mažiau vaikų paskiepijama, mergaitės nebaigia mokyklos, o šeimos kenčia nuo bado, sakė A. Guterresas. Jis paragino pasaulį keisti kryptį.
Ketvirtoji tarptautinė vystymosi finansavimo konferencija pietiniame Ispanijos Sevilijos mieste vyks nuo birželio 30-osios iki liepos 3-iosios. Tai didžiausias tokio pobūdžio renginys per pastarąjį dešimtmetį; jame dalyvauja dešimtys pasaulio lyderių.
Susitikimo metu planuojama priimti dokumentą, kuriuo iš naujo bus patvirtintas įsipareigojimas panaikinti skurdą ir badą, skatinti lyčių lygybę bei reformuoti mokesčių sistemas bei tarptautines finansų institucijas.
Tačiau JAV – didžiausia pasaulyje užsienio pagalbos teikėja – nusprendė renginyje nedalyvauti.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
