„Mūsų stebėjimai parodė, kad į daugumą balsavimo vietų atėjo per mažai rinkėjų, kad rinkimus būtų galima laikyti įvykusiais. Baltarusiai faktiškai boikotavo rinkimus“, – Baltarusijos žmogaus teisių namuose teigė rinkimus Baltarusijoje stebėjusi aktyvistė, organizacijos „Belarus Watch“ Anastasija Matčanka.
Pasak jos, oficialūs Baltarusijos vyriausiosios rinkimų komisijos pateikti duomenys ir realiai atėjusių balsuoti žmonių skaičius gali skirtis beveik dvigubai.
„Mano stebėtoje rinkimų apylinkėje skirtumas tarp to, kiek atėjusių rinkėjų mes pastebėjome, ir to, kiek balsavusių rinkėjų suskaičiavo rinkimų komisija, buvo 114 žmonių. Kitose apylinkėse šis skirtumas siekė tris, penkis šimtus. Tiesiog neįmanoma nepastebėti tiek balsuoti atėjusių žmonių“, – jai pritarė irgi rinkimus stebėjusi Europos humanitarinio universiteto (EHU) atstovė Tatjana Chulickaja.
Ji teigė, kad baltarusių pasirinkimą nebalsuoti galima sieti tiek su tuo, kad opozicinės partijos nutarė boikotuoti rinkimus, tiek su pačių Baltarusijos piliečių nusivylimu savo šalimi.
T. Chulickaja tvirtino, kad pažeidimai prasidėjo dar prieš rinkimus: ne vienam opozicijos aktyvistui nebuvo leista dalyvauti rinkimuose, o tie, kuriems leista, susitikdami su žmonėmis ar dalindami lankstinukus, turėjo didelių problemų, jiems buvo trukdoma.
Ji taip pat pastebėjo, kad oficialūs Baltarusijos rinkimų stebėtojai labiau rūpinosi ne balsų skaičiavimo stebėjimu, bet kitų rinkimų stebėtojų stebėjimu, kad šie netrukdytų proceso, o netgi tose rinkimų apylinkėse, kurių komisijų atstovai iš pradžių pateikdavo tarpinius duomenis, kiek piliečių balsavo, po pietų šis procesas nutrūko.
Be to, sakė T. Chulickaja, išankstinio balsavimo metu daug žmonių buvo verčiami balsuoti prievarta: studentai iš universitetų ar valstybinių institucijų darbuotojai buvo tiesiog atvežami į rinkimų apylinkes ir jiems liepiama balsuoti, fiksuota, ar jie balsuoja, o nenorėjusiems balsuoti grasinama, kad jie dėl to nukentės ateityje.
Apskritai, T. Chulickajos teigimu, Baltarusijos visuomenę galima suskirstyti į tris dalis – žmones, kurie dirba valdančiajam režimui ir turi tenkinti jo paliepimus ir kuriems dažnai tai net neatrodo nenormalu, žmones, kurie yra nusivylę politika, ja nesidomi ir į rinkimus neina, ir žmones – aktyvistus, kurie bando kažką keisti.
Baltarusijos žmogaus teisių gynėjas, Baltarusijos Helsinkio žmogaus teisių komiteto narys Dmitrijus Černichas atkreipė dėmesį, kad ir balsų skaičiavimo metu būta daug pažeidimų. Pasak jo, didžiąją dalį rinkimų komisijų narių sudarė arba valdančiojo režimo žmonės, arba įvairių režimui palankių profsąjungų ir panašių darinių nariai.
Taip pat, D. Černicho teigimu, rinkimų stebėtojams nebuvo leista stebėti paties balsų skaičiavimo, o opozicijos narių tarp tų, kurie stebėjo balsų skaičiavimą, buvo mažiau negu 1 proc.
„Tokiomis aplinkybėmis pasitikėti balsų skaičiavimo rezultatais neįmanoma“, – pabrėžė jis.
Rinkimai į Baltarusijos parlamentą vyko sekmadienį. Oficialiais duomenimis, išrinkti 109 parlamentarai iš 110, nei vienas opozicijos kandidatas į parlamentą nepateko.
Balsuoti, oficialiais duomenimis atėjo 74,3 proc. rinkėjų. Didžiausias jų aktyvumas – 81,1 proc. – užfiksuotas Vitebsko srityje, mažiausias – 60 proc. – Minske.
Prieš pat rinkimus dvi opozicinės partijos – Baltarusijos liaudies frontas ir Jungtinė piliečių partija - atsisakė juose dalyvauti. Dar trys opozicinės partijos pareiškė nepripažinsiančios balsavimo rezultatų, kadangi į rinkimų procesą kišosi vykdomoji valdžia.
Pirmadienį Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) Baltarusijos parlamento rinkimus pavadino nedemokratiškais.
„Per šį balsavimą nuo pat pradžių nebuvo konkurencijos“, – pirmadienį Minske pareiškė ESBO misijos vadovas Mateo Mekakis (Matteo Mecacci). Jo teigimu, nebuvo ir nuomonės laisvės, kadangi opozicijos lyderiai sėdi kalėjimuose arba jiems kitokiais metodais trukdyta dalyvauti rinkimuose.
