Jei tokiam pasiūlymui būtų pritarta, tai būtų pirmas kartas nuo Šaltojo karo pabaigos, kai JAV dislokuoja sunkiąją karinę įrangą, įskaitant kovinius tankus, naujesnėse NATO narėse, kurios kažkada buvo Sovietų Sąjungos dalis.
Pasiūlymas akcentuoja didėjantį susirūpinimą Rytų Europoje ir Vašingtone dėl Rusijos prezidento Vladimiro Putino ketinimų po Krymo aneksijos ir prorusiškų separatistų veiksmų Ukrainoje.
Tokiu žingsniu, kuriam dar reikia Baltųjų rūmų ir gynybos sekretoriaus Ashtono Carterio pritarimo, būtų pasiųstas stiprus signalas V.Putinui – kad Vašingtonas yra pasirengęs ginti Maskvos šešėlyje atsidūrusias NATO nares.
Siūlomos „iš anksto dislokuotos“ amunicijos atsargos, kurios būtų laikoma sąjungininkų bazėse ir kurių pakaktų 3-5 tūkst. karių brigadai aprūpinti, taip pat būtų panašios į tas, kurias JAV daugiau kaip dešimtmetį laikė Kuveite po Irako invazijos 1990-aisiais, rašė „The New York Times“.
Gynybos departamentas šiuo metu dar nėra priėmęs su tuo susijusio sprendimo, laikraščiui sakė Pentagonas.
