JAV ir Rusija antradienį pasikeitė griežtais pareiškimais dėl dviejų atskilusių Gruzijos regionų, kai JT Saugumo Taryba vienbalsiai pratęsė JT karinių stebėtojų įgaliojimus nepripažintoje Abchazijos respublikoje.
JAV ir Rusijos atstovai sveikino naują Jungtinių Tautų rezoliuciją dėl Gruzijos, bet savo komentaruose išskyrė skirtingus jos teiginius, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.
JT Saugumo Taryba antradienį pratęsė dar šešiems mėnesiams, iki 2008 metų spalio 15 dienos JT stebėjimo misijos mandatą Gruzijoje.
Rezoliucijos projektą pateikė Rusija valstybių, vadinamosios JT generalinio sekretoriaus draugų dėl Gruzijos grupės narių, vardu.
„Taryba pažymėjo glaudaus ir efektyvaus šios grupės ir NVS taikos palaikymo pajėgų bendradarbiavimą svarbą“, taip pat sveikino padėties, susijusios su saugumu pagerėjimą Gruzijos ir Abchazijos konflikto zonoje“, sakoma JT spaudos tarnybos pranešime.
„Tarybos nariai primygtinai paragino šalis atsižvelgti ir rimtai žiūrėti į pagrįstą kiekvienos jų susirūpinimą dėl saugumo, susilaikyti nuo bet kurių smurto aktų ir provokacijų, tarp jų politinių veiksmų ar retorinių pareiškimų, ir visiškai laikytis anksčiau pasiektų susitarimų nutraukti ugnį ir nenaudoti jėgos“, - sakoma pranešime spaudai.
Amerikos ambasadorius Jungtinėse Tautose Zalmay Khalilzadas mano, jog labai svarbus raginimas, kad saugiai ir nedelsiant sugrįžtų pabėgėliai ir laikinai perkeltieji į Abchaziją asmenys.
Per ginkluotą konfliktą maždaug 250 tūkstančių etninių gruzinų buvo priversti palikti Abchaziją. Sugrįžti galėjo tik maža dalis, nes Suchumio valdžia pateikia privalomą sąlygą - nedalyvavimą kovos veiksmuose 1992-1993 metais ir Abchazijos valstybingumo pripažinimą.
Rusijos atstovo Jungtinėse Tautose Vitalijaus Čiurkino požiūriu, „tikroji problema yra Gruzijos kariuomenės buvimas Kodorio tarpukalnės aukštutinėje dalyje“.
V.Čiurkinas paragino Tbilisį nutraukti nepilotuojamų aparatų skrydžius virš atskilusio regiono ir iškeldinti iš Kodorio tarpukalnės vadinamąją „jaunimo patriotinę stovyklą“.
Kalbėdamas žurnalistams Z.Khalilzadas sveikino neseniai pateiktus Gruzijos prezidento Michailo Saakašvilio siūlymus suteikti plačią autonomiją Abchazijai Gruzijos valstybėje, ir paragino Abchaziją „visiškai rimtai apsvarstyti šiuos siūlymus“.
Rusijos diplomatas pažymėjo, kad „apie juos (Saakašvilio siūlymus) žinoma tik iš žiniasklaidos priemonių“, jie „oficialiai nepateikti Abchazijai“.
Pateikti ką nors Abchazijai oficialiai Tbilisiui dabar sunku, nes nėra tiesioginių ryšių.
V.Čiurkino nuomone, „geriausia, ką jie (Gruzija) gali padaryti - tai pasekti mūsų (Rusijos) pavyzdžiu ir dirbti socialinėje ir politinėje srityje jų santykiuose su Abchazija“, tai yra de facto pripažinti jos suverenumą.
V.Čiurkinas neatmetė galimybės atnaujinti oro susiekimą tarp Maskvos ir Suchumio.
„Mes atnaujinome skrydžius į Gruziją, aš nesu tikras dėl tikslių planų, bet manau, bus nekeista, kad atnaujinus skrydžius į Tbilisį gali būti ir skrydžiai į Suchumį“, - pareiškė jis žurnalistams Niujorke.
Drauge jis pabrėžė Saugumo Tarybos rezoliucijos teiginį, jog būtina „skubiai užtikrinti Abchazijos (Gruzija) ekonominę raidą, siekiant pagerinti konflikto paliestų bendruomenių gyvenimą“.
Savo ruožtu Z.Khalilzadas apgailestavo, kad Rusija vienašališkai pasitraukė iš ekonominių sankcijų, įvestų 1996 metais Abchazijai ir NVS valstybėms, režimo.
Kadangi JT Saugumo Tarybos sprendimai priimami penkių jos nuolatinių narių konsensuso pagrindu, jie paprastai būna kompromiso rezultatas ir ne retai suformuluoti taip, kad suinteresuotos šalys gali juos traktuoti savaip.
JT stebėjimo misija Gruzijoje buvo įsteigta 1993 metais ir išplėsta 1994 metais pasirašius ugnies nutraukimo susitarimą. Dabar jos sudėtyje yra 134 kariniai stebėtojai ir 18 civilinės policijos darbuotojų.
Tuo tarpu trečiadienį sužinota, kad Rusijos Federacijos Taryba balandžio 25 dienos posėdyje galbūt svarstys Šiaurės Osetijos (respublikos Rusijos sudėtyje) kreipimąsi pripažinti Abchazijos ir Pietų Osetijos nepriklausomybę.
