Kasmetinėje ataskaitoje teigiama, kad „Exxon Mobil“ taip elgiasi remiantis Europos Sąjungos ir JAV taikomomis sankcijomis Rusijai, kurios buvo įvestos dėl Krymo aneksijos 2014 metais.
Bendrovei jau šiais metais teks trauktis iš bendrų su Rusijos naftos gavybos gigantes „Rosneft“ telkinių paieškos projektų Karos, Čukotsko, Laptevų ir Juodosiose jūrose. Taip pat teks atsisakyti projekto „Sachalin-1“ – vieną iš savo perspektyviausių investicijų, kad patys nepatektų į sankcijų ratą.
Pirmaisiais Baracko Obamos antrosios kadencijos valdymo metais „Exxon Mobil“ vadovybė pasirašė sutartį su „Rosneft“ dėl naujų telkinių, kurie ne tik didžiąja dalimi priklauso Rusijos valdžiai, tačiau ir yra jos valdomi. Pagal šį dokumentą, JAV korporacija sutiko investuoti 3,2 mlrd. dolerių į naftos paieškas Arkties teritorijoje.
Sutartį su „Rosneft“ pasirašė tuometinis amerikiečių gigantės vadovas Rexas Tillersonas, kuris šiuo metu užima JAV valstybės sekretoriaus postą.
Tačiau po to, kai Rusija prisijungė Krymą, JAV ir Europos šalys įvedė Maskvai sankcijas, kurios galų gale įšaldė ir „Exxon Mobil“ investicijas.
„The New York Times“ teigimu, dėl pasitraukimo iš bendrų su „Rosneft“ projektų, JAV patirs mažiausiai 200 mln. dolerių nuostolių.
