Seimo narys konservatorius Julius Dautartas mano, kad padėtis Lietuvos tautinių mažumų mokyklose priėmus naujosios redakcijos Švietimo įstatymą nepablogės, o asimiliacijos problema yra dirbtinai išpūsta ir politizuota.
Tai parlamentaras pareiškė diskusijoje „Tarpkultūrinio bendradarbiavimo padėtis ir perspektyvos Baltijos šalyse: Rusijos veiksnys“, kurią organizavo Kaliningrado universitetas. Diskusijoje dalyvavo žymūs kultūros veikėjai iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, mokslo bendruomenės atstovai, šalių parlamentarai.
„Rusų kalbos mokyklose mažiau nebus, mes priėmėme įstatymą, kad vaikai geriau mokėtų lietuvių kalbą, o ne blogiau rusų arba lenkų“, – J. Dautartą cituoja savaitraštis „Litovskij kurjer“.
Kalbėdamas apie rusų kalbą Seimo narys paragino Rusiją padėti ją išsaugoti ją Lietuvoje. „Lenkija stipriai padeda savo mokykloms. Mes nieko prieš priimti šią pagalbą, nors Lietuva įdeda daug savo išteklių jas išlaikyti – ir politinių, ir finansinių, ir socialinių, ir kultūrinių“, – pažymėjo parlamentaras.
„Ką mes galime padaryti, kad rusų bendruomenė geriau jaustųsi šiuose geopolitiniuose procesuose? Turime kalbėti ne tik apie kultūrą, bet ir apie švietimą“, – sakė J. Dautartas. Jis pažymėjo, kad jam, kaip Seimo nariui, neatrodo, kad rusų kalbos padėtis yra gera. Kaip pavyzdį jis pateikė žinių rusų kalba trūkumą Lietuvos televizijoje.
Diskusiją vedęs specialusis Rusijos prezidento atstovas tarpkultūriniams ryšiams Michailas Švydkojus replikavo, kad taip Lietuva pati praranda savo piliečius, nes jie pradeda žiūrėti rusiškus televizijos kanalus ir atsiduria kitos valstybės informaciniame lauke. „Tai jūsų praradimas“, – pažymėjo M. Švydkojus.
