Kruiziniai laivai Klaipėdoje atplukdo tūkstančius turistų. Kas eina pavieniui pasivaikščioti, o kas su grupe išvažiuoja apžiūrėti pajūrio įdomybių. Jas visur lydi gidai. Jų mūsų šalyje apie 6000. Tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerija nusprendė, jog gidų yra per mažai ir planavo jų skaičių padidinti naikindama įvairius reikalavimus. Pavyzdžiui, buvo numatyta, jog norint tapti gidu nebereikės aukštojo išsilavinimo ar išklausyti specialių kursų.
„Šiuo metu tai yra viena iš nedaugelio profesijų, kuri yra licencijuojama, yra reguliuojama ir yra reguliuojama viena griežčiausiai Europos Sąjungoje. Tarkim, aukštojo mokslo reikalaujame tik mes, Malta ir Prancūzija“, – kalbėjo viceministrė Agila Barzdienė.
Tačiau tokie ministerijos planai ne juokais supykdė dabar dirbančius gidus. Anot jų, taip valdininkai nusprendė išspręsti seną problemą. Anot gidų, norintiems jais tapti kursai nėra kardinaliai atnaujinti jau 35 metus, nors tendencijos visiškai pasikeitė – turistai nebenori nuobodžių datų, o prašo įdomių istorijų. Tad ministerija, esą nesugalvodama kaip pritaikyti kursus šiems laikams, juos sugalvojo tiesiog panaikinti.
„Aš matau čia klasikinę problemą arba klasikinį problemos sprendimo būdą – kai nežinai, kaip spręsti problemą, naikini problemą ir nebebus galvos skausmo. Klasikų klasika čia yra“, – piktinosi gidas ir kelionių vadovas Edgaras Vaškaitis.
Išspręstų gidų trūkumo regionuose problemą
Šiuos planuojamus pokyčius aptarė ir Lietuvos turizmo bei informacijos centrai. Anot jų atstovų, gidai privalo būti reglamentuoti, kelti kvalifikaciją bei eiti į kursus, tačiau aukštojo mokslo diplomo reikalavimas esą yra perteklinis.
„Turime tokių patirčių, kad yra žmonės, kurie neturi aukštojo išsilavinimo, bet galėtų būti puikiais gidais, nes turi didžiulį žinių bagažą, ir įdomių žinių bagažą. Jie puikiai galėtų vesti pačias įvairiausias ekskursijas“, – tikino Klaipėdos turizmo informacijos centro direktorė Romena Savickienė.
Anot pašnekovės, gidų ypač trūksta regionuose, kur juos galėtų atstoti vietos šviesuoliai ar amatininkai, kurie dažnai aukštojo išsilavinimo neturi.
„Vesti įvairiausias edukacijas – duonos kepimo ar puodų žiedimo, dar kažkas kur galėtų papildomai ir žmonės užsidirbti, ir svečiams būtų papasakotos tikros, realios, įdomios ekskursijos“, – kalbėjo R. Savickienė.
Ministerijos siekius palaiko ir kai kurios turizmo agentūros. Anot jų atstovų, ne visi dabar dirbantys gidai sugeba žmones sudominti ar tinkamai pristatyti šalį.
„Manau, kad aukštojo išsilavinimo reikalavimas yra perteklinis, nes mes prarandame visus kolegijų studentus, kurie, tiesiog oficialiai negali gauti gidų pažymėjimų“, – sakė turizmo agentūros „Klaipėdos Mėja“ direktorė Monika Baltaduonė.
Tuo gali pasinaudoti užsieniečiai
O štai žmonių nuomonės išsiskyrė. Vieni mano, kad gidui aukštasis išsilavinimas būtinas, kiti teigia, jog šiam darbui užtenka charizmos:
„Aš manau, kad vis tiek kiekviena profesija turi turėti išsilavinimą. Tai jei tu gidas, tu turi kažką papasakoti. Jei tu žinai tik miesto vietas, ne daug tu ten papasakosi.“
„Aš manau, jei žmogus turi talentą, jis yra komunikabilus, tai kodėl gi ne?“
„Jeigu neišprusęs, neišsilavinęs žmogus, tai kaip jis gali aiškinti žmonėms, vadovauti? Jam pirmiausia dar reikia išmokti kalbėti su žmonėm.“
Istorikai į šį ginčą pažvelgė dar kitu kampu. Lietuvoje teisę vesti ekskursijas turi 75 užsienio gidai. Tad panaikinus reikalavimus, tokių kitų kraštų piliečių taip pat niekas nereglamentuos. Vadinasi, šie apie mūsų šalį užsieniečiams galės pasakoti ką panorėję. Kaip ir Lietuvos penktakolonininkai.
Pokyčiams nepritariantys gidai stebisi kodėl norint dirbti ministerijoje aukštasis išsilavinimas yra reikalingas, o jau dirbant gido darbą jis trukdo. Vis tik šio bei kitų prieštaraujančių argumentų priremti, valdininkai tapimo gidu tvarkos laikinai nusprendė nebekeisti.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
