Seimas antradienį priėmė daug diskusijų kėlusį Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymą. Nors parlamentaras Egidijus Klumbys ir patarė socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl tokio įstatymo imtis už galvos, šį įstatymą palaikė 96 Seimo nariai, prieš buvo vienas, susilaikė 15 parlamentų. Skubos tvarka svarstytas įstatymas įsigalios nuo rugpjūčio 1-osios.
Prieš pasisakęs parlamentaras Kęstuti Daukšys sakė, kad šis įstatymas - "tik nosies papudravimas, kad kažką bandom daryti". Jam pritaręs parlamentaras Dailis Barakauskas mano, kad sumažinus finansavimą socialiai remtiniesiems, studentams, neįgaliesiems, bus dar labiau padidinta socialinė atskirtis.
Už įstatymą raginę balsuoti Irena Degutienė, Edvardas Žakaris, Algirdas Sysas, Rimantas Jonas Dagys pabrėžė, kad taip prisitaikoma prie pasikeitusios ekonominės situacijos, o laikams pagerėjus, vėl bus galima pagerinti gyvenimo kokybę.
Anot Seimo Darbo partijos frakcijos nario Mečislovo Zasčiurinsko, šis įstatymas yra pasityčiojimas iš socialiai remtinų žmonių: studentų, pensininkų ir bedarbių, kai toliau bloginama socialiai pažeidžiamų žmonių padėtis bei galimybės: uždrausti valstybei teikti pagalbą norintiems ir galintiems dirbti pensinio amžiaus žmonėms, atimti galimybę studentams vasaros atostogų metu atlikti viešuosius darbus ir užsidirbti, mažinti bedarbių mokymo stipendijos dydį, beveik dvigubai mažinti paramą naujoms darbo vietoms steigti, 3 kartus sumažinti subsidijos darbo vietai steigti mokėjimo trukmę, per pusę sutrumpinti remiamą įgūdžių įgijimo trukmę.
Pasak darbiečio, pavojingiausia yra tai, kad svarstant tokius jautrius visuomenei klausimus, Seimo valdančioji dauguma tam ir vėl lieka akla, šalta, apatiška ir naktinių darbų užvestas buldozeris vis stumiamas į priekį. "Mes darome viską, kad sustabdytume šių pataisų priėmimą. Pats asmeniškai užregistravau savo pasiūlymus šiam įstatymo projektui. Tačiau vėl jiems nepritarta", - teigia Seimo narys.
Seimas pritarė parlamentaro Artūro Meliano siūlymams į papildomai darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą įtraukti ir neįgaliuosius prižiūrinčius asmenis, įdarbinti daugiau parengtų socialinių darbuotojų padėjėjų, sudaryti galimybes neįgaliuosius prižiūrintiems asmenims dalyvauti darbo rinkoje, taip pat numatyti galimybes nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti užimtumo įgyvendinimo priemonėse.
Pasak įstatymo iniciatorės Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Užimtumo rėmimo įstatymo pakeitimo įstatymu siekiama sušvelninti ekonominio sunkmečio įtaką nedarbo augimui, sudaryti galimybes išsaugoti darbo vietas ir didesniam žmonių skaičiui dalyvauti aktyvios darbo rinkos priemonėse, taip pat paskatinti bedarbius aktyviau jose dalyvauti.
Užimtumo rėmimo įstatymo projekte išplėstas ratas asmenų, turinčių teisę gauti subsidiją darbo vietai steigti, kai pradedamas nuosavas verslas. Ši subsidija bus mokama asmeniui, kuris pats pradeda verslą ir steigia darbo vietą sau, pasinaudodamas Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis.
Be kita ko, bus remiamas ir savarankiškas užimtumas, kai verslą pradeda vienas iš tėvų, o šeimoje auginami 3 ir daugiau vaikų. Pasak projekto rengėjų, sėkmingas daugiavaikių tėvų verslas padės į darbinę veiklą įtraukti ir kitus šeimos narius. Numatytas maksimalus subsidijos darbo vietai steigti dydis - iki 40 minimalių mėnesio algų dydžio.
Įmonės, kurios dėl finansinių sunkumų dirba ne visą darbo laiką ar jose skelbiamos prastovos, galės atlikti laikino pobūdžio darbus, skirtus palaikyti ir plėtoti vietos bendruomenės socialinę infrastruktūrą.
Taip pat, siekiant padėti išlaikyti esamas darbo vietas, viešieji darbai bus organizuojami ir ekonominius sunkumus patiriančiose įmonėse. Viešuosius darbus galės organizuoti verslo bendrovės, įstaigos ir organizacijos, nepriklausomai nuo jų nuosavybės formos. Juose dalyvaus tiek minėtų įmonių darbuotojai, tiek teritorinės darbo biržos siųsti asmenys.
Numatoma, kad teritorijose, kur nedarbo lygis 1,5 karto viršija šalies vidurkį, bedarbiams nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimas būtų pratęsiamas 2 mėnesiais ilgiau.
Numatoma kompensuoti ir atvykimo į darbą iš tolimesnių vietovių išlaidas. Kompensaciją numatoma mokėti 3 mėnesius, kai išlaidos kelionei viršija 20 proc. įsidarbinusiojo darbo užmokesčio, ir jis yra mažesnis už 2 minimalius mėnesinius atlyginimus (MMA), tai yra 1600 litų. Kelionės kompensavimo dydis sieks 0,5 MMA, arba iki 400 litų per mėnesį.
Be kita ko, numatoma galimybė buvusiems bedarbiams kompensuoti ir dalį apgyvendinimo išlaidų, kai žmogus į darbo vietą vyksta ne dažniau kaip kartą per savaitę. Kompensacijos dydis per mėnesį sieks iki 0,5 MMA, arba iki 400 litų.
Į mokymo stipendiją galės pretenduoti ne tik netekę darbo gyventojai, bet ir tie žmonės, kuriems darbdaviai dar tik įteikė įspėjimo lapelius apie atleidimą iš darbo. Šiuo metu mokymosi stipendija siekia 0,7 minimalaus mėnesio atlyginimo (MMA), arba 560 litų. Jeigu nedarbo socialinio draudimo išmoka didesnė negu mokymosi stipendija, bedarbio pasirinkimu bus mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
Įstatyme patikslinta darbingo amžiaus asmens apibrėžimas - "asmenys nuo 16 metų iki Valstybinio socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyto senatvės pensijos amžiaus".
Įstatyme patikslintas darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašas: Darbo rinkoje papildomai remiamais bus laikomi darbingo amžiaus neįgalieji, kuriems nustatytas sunkus, vidutinis ir lengvas neįgalumo lygis; grįžę į Lietuvą nuolat gyventi politiniai kaliniai ir tremtiniai bei jų šeimų nariai (sutuoktinis, vaikai (įvaikiai) iki 18 metų); asmenys, prižiūrintys sergančius ar neįgaliuosius šeimos narius, kuriems Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra.
