34 vaistinės užsidarė nuo liepos, kai įstatymas uždraudė savarankiškai dirbti vaistinių padejėjams. Kodėl vaistinės užsidaro ir kokie tie regionai?
Po liepos 1 d., praėjus beveik mėnesiui, mes matome, kokia situacija yra vaistinėse. Skaičiuojame, kad šiai dienai veiklą sustabdžiusios yra 34 vaistinės. Šios vaistinės šiuo metu nedirba. Priežastis yra tokia, kad farmakotechnikas nebegali būti prižiūrimas vaistininko nuotoliniu būdų, kaip buvo iki šiol. Dabar kiekvienoje vaistinėje fiziškai visą darbo laiką turi būti vaistininkas.
Išimtis palikta tik kaimuose, kur farmakotechnikai gali dirbti su vaistininku, kuris juos prižiūri nuotoliu būdu, ir mažuose miesteliuose iki 3 tūkst. gyventojų. Ten situacija geresnė, bet, ką mes matome, kad, kadangi tokio reikalavimo nėra, tai miestai, kitos vaistinės bando iš kaimų ir mažų miestelių išvilioti vaistininkus, kad jie dirbtų mieste. Natūralu, kad jei tai yra vyresnio amžiaus vaistininkai, ar vaistininkai turi savo nuosavas vaistines, tai jie lieka savo vietoje dirbti, bet kiti priima kitokį sprendimą.
Kur yra sudėtingiausia padėtis? Kaip toli miestelių gyventojams tenka keliauti iki artimiausios vaistinės?
Kaip ir skaičiavome – situacija bus sudėtinga. Daugiausiai pokytis yra trumpinant darbo laiką. Suskaičiavome, jog per savaitę vaistinės net 4500 valandų sutrumpino darbo laiką, jei tai paverstume į konkrečias vaistines, tai būtų 64 vaistinės, kurios dirba pilną darbo dieną ir turime 150 vaistinių, kurios nebedirba, o anksčiau dirbo sekmadieniais. Yra tokių miestų, kur sekmadieniais nebedirba nei viena vaistinė. Tai Zarasai, Pasvalys, Biržai, Skuodas, Švenčionys, Švenčionėliai, Visaginas ir Pabradė.
Jei gyventojui reikėtų sekmadienį įsigyti vaistų, tai būtų tikrai sudėtinga. Dažnai gauname laiškų iš gyventojų, kodėl nėra budinčių vaistinių, tai kalbėti apie vaistinių plėtrą, kad būtų budinčių, yra išvis neįmanoma.
Dalis vietos gyventojų sako, kad seniai mažų miestelių vaistinės nedirbo sekmadieniais ar net užsidarė. Ar tikroji priežastis yra įstatymas, gal tiesiog nepelninga vaistinėms ten dirbti?
Ne visur sekmadieniais dirbo vaistinės, bet šiuose skaičiuose ir miestuose, kuriuos išvardinau, mes sekame pokytį, kur po liepos 1 d. nebėra sekmadienį dirbančių vaistinių.
Seniau nebuvo per naktį dirbančių vaistinių, nes trūksta vaistininkų. Mes tą visada akcentavome. Koks galėtų būti sprendimas? Vienas iš jų – turėtų būti daugiau finansuojamų studijų vietų farmacijos srityje. Tik prieš kelis metus buvo pradėtas kelti šis skaičius – prieš porą metų tebuvo 18 nemokamų vietų, vėliau 30, dabar – 50. Mums reikia suprasti, kad tie studentai į vaistinę dirbti ateis tik po 5 metų. Matome senstančią visuomenę, kuriai vaistų ypatingai reikia arti namų.
Gegužės mėnesio apklausa rodo, jog net 91 proc. gyventojų atsakė, kad jiems ypatingai reikia vaistinės šalia namų. Dabar matome tendenciją, kad tų vaistinių arčiau namų mažėja, trumpėja jų darbo laikas.
Sveikatos apsaugos ministerija sako, kad vos keletas vaistinių užsidarė. Kur teisybė?
Tikriausiai per biurokratinius aparatus, kol praeina tie skaičiai, tai užtrunka. Vaistinė, sustabdžiusi savo veiklą, turi informuoti reikiamas institucijas per 30 dienų, tos dienos dar nesuėjo, o licencija yra panaikinama po 3 metų. Galime suprasti, kad duomenys šiuo metu neatitinka tikrovės. Kitas dalykas, kad ne vien tik užsidariusių vaistinių skaičius yra svarbus, svarbu ir kiek vaistinių sutrumpino darbo laiką. Žmonėms, kuriems po darbo valandų ar savaitgaliais reikia įsigyti vaistų, šiandien tai yra padaryti daug sudėtingiau.
Mažės dar vaistinių Lietuvoje?
Manau, kad realius skaičius pamatysime tik per pusmetį, nes nusistovės, kur vaistininkai pasirinko dirbti, kokios vaistinės pasirinko konkrečioje vietoje dirbti, nes vien šiandien turime daugiau kaip 420 vaistininkų, kuriems yra daugiau nei 62 metai. Vadinasi, kiekvieną dieną jie gali paprašyti darbdavio išeiti į pensiją. Šiandien vaistinių Lietuvoje yra apie 1300 ir mes buvome vienas geriausių, vienas prieinamiausių vaistinių tinklų Europoje, gaila, kad galime iš tų skaičių iškristi.
Gal esame pripratę, kad kiekvienoje gatvėje po vaistinę? Gal per daug jų?
Mes turime tokias šalis kaip Japonija, kur taip pat kaip Lietuvoje visuomenė yra senstanti ir vaistinių skaičius ten vienas didžiausių. Turėtume džiaugtis plačiu vaistinių tinklu. Tą patį sako ir apklausos. Senstant visuomenei turėtume ieškoti būdų, kaip artinti sveikatos priežiūros įstaigas prie žmonių ir didinti vakcinavimą vaistinėse, plėtoti tokį projektą, kai vaistininkai išrašo bei pratęsia receptus, kuriuos pacientai ilgai naudoja. Kitos šalys eina tuo keliu, mes taip pat galėtume eiti, taip nukrauti ir gydymo įstaigas.
Visą pokalbį išgirskite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
