Sigitas STASAITIS
Šis reportažas iš Šiaulių nakvynės namų gimė dėl dalyko, šiaip skirto apsaugoti nuo gimimų - dėl prezervatyvų. Taip, dėl kelių šimtų bananų kvapo gumelių. Šiaulių nakvynės namų gyventojai parašė ilgą peticiją merui, kurioje pasiskundė, jog nakvynės namų administracija juos, girdi, skriaudžia, kaip įmanydama tyčiojasi, išvaro svečius. Skundo autorių kantrybė trūko, kai administracija ėmė dalinti pasenusius prezervatyvus, neva įžeidžiai replikuodama, kad benamiai daugiau benamių nepridarytų.
Socializmo metais nakvynės namų nebuvo, nes nebuvo benamių. Tai buvo žiauri santvarka - nebuvo nei bedarbių, nei padėvėtų drabužių parduotuvių, šiandien meiliai vadinamų skudurynais ir dolerinėmis. Už tingėjimą dirbti ar bandymą per daug uždirbti Lietuvos SSR buvo net baudžiamoji atsakomybė. Nedirbančiuosius ana valdžia įdarbindavo prievarta ir mokėjo tokias algas, kad visi buvo pusė velnio pavalgę ir apsirengę naujais drabužiais. Negana to, dar atostogoms Palangoje ir net buteliukui valstybinės likdavo. Tai dar ne visas sovietinės santvarkos žiaurumas - tuomet niekas neleido būti benamiu - be gailesčio grūsdavo į bendrabučius bei prieglaudas ir neišmesdavo, net jei ir nemokėjai mokesčių. Nevykėlius išlaikė valstybė.
Laimei tokia žiauri santvarka baigėsi, atėjo teisingojo kapitalizmo laikai. Darbą rasti tapo sunku, o ir už tą patį daugeliui tik ašaras moka. Nesumoki mokesčių - skola augs, niekas nedovanos nė lito, antstoliai kaipmat išmes ne tik iš buto, bet ir iš pigiausio bendrabučio. Dabar - tikra laisvė. Neturi pinigų - drožk į visas keturias puses.
Esant tokiam teisingumui neišvengiamai atsiranda benamių. Daugelis jų negali dirbti, nes serga nepagydoma alkoholizmo liga. Kiti butų netenka iš kvailumo, dėl nenoro skaičiuoti ir taupyti - gavę pašalpą ar algą nesusimąstydami skaniai valgo, rūko "Marlboro", o mokesčiams už būstą vis nelieka. Kai skola tampa triženklė, pasirodo piktieji antstoliai - štai jums ir dar vienas benamis.
Kapitalistiniai valdininkai sugalvojo subtilų būdą, kaip tyčiotis iš savo benamių piliečių. Visuose Lietuvos didmiesčiuose buvo įsteigti nakvynės namai, kuriuose benamiai, anot jų pačių, tiesiog kankinami.
Pirma, nakvynės namai didmiesčiuose toli gražu ne miesto centre ir toli gražu ne prestižiniuose pastatuose. Pavyzdžiui, Šiaulių nakvynės namai įrengti miesto pakraštyje, buvusiose sovietinėse kareivinėse, už autobusų parko, sąvartyno ir privačios šunidės. Antra - čia gyventi nemokamai leidžiama tik pirmąjį mėnesį, po to reikalaujama mokėti vis daugiau. Antrą ir trečią mėnesius klosi net po 12,50 lito. Ketvirtą, penktą ir šeštą - iš savo socialinės pašalpos turėsi atiduoti jau po 25 litus. Jei liksi gyventi ir toliau, kas mėnesį iš piniginės krapštysi net po 50 litų. Ir ką benamis už tai gauna? Šiltą kambarį, baltą lovą, virtuvę, dušą, vaikams žaidimų kambarį ir kitokių niekų. Už elektrą, vandenį ir dujas įnamiai nemoka nė cento, tačiau baltą patalynę jiems (irgi nemokamai) keičia tik kas antrą savaitę.
Na o Šiaulių nakvynės namų vedėjas A. Nekrašius - tikras žvėris. Drausmina, jei randa paliktą kliaukiantį vandens čiaupą, neužgesintą šviesą. Nakvynės namų gyventojai direktorių ne kartą gėdino:
- Ką, jums gaila? Juk čia ne jūsų elektra, ne tamstos vanduo ir dujos, o valstybės. Kam taupyti?
Gėdinimas nepadėjo. Vedėjas taupo "ne savo" išteklius, nors tu ką. Neseniai jis pastebėjo, kad Nakvynės namų gyventojai ėmė į svečius vedžiotis draugus, kurie svečiuojasi po daug dienų iš eilės. Svečiai užsibuvėliai nakvynės namuose verdasi valgį, degina elektrą, atsineša "makumbos" (naminės degtinės), tad direktorius išleido įsakymą visiems lankytojams po 17 valandos drožti namo. Ar tai žmoniška? Jei svečias užėjo tik kokią 9-10 valandą ryto, kiek čia belikę iki 17 valandos - nespės nė su žmogum kaip reikiant pasisveikinti.
Nakvynės namų gyventojai savo administracijai turi ir daugiau labai rimtų pretenzijų dėl kone žmogaus teisių pažeidimų. Pamatęs, kad nakvynės namų gyventojai absoliučiai netaupo vandens, direktorius uždraudė maudytis kada panorėjus, o tik pagal grafiką. Dėl tylių, triukšmingų išgertuvių Nakvynės namų administracija nesikabinėja, tačiau sukėlus triukšmą ar susimušus kviečia policiją. Maždaug trečdalis bet kurių nakvynės namų gyventojų - sugrįžėliai iš kolonijų. Negi nakvynės namų darbuotojai nežino, kaip sunku buvusiam "zekui" prisigėrus kam nors nebakstelėti peiliuku ar bent neišdaužyti snukio? Policininkai ir taip nuolat važiuoja į nakvynės namus, kad tik prie ko nors prisikabintų, paprastai jie įnamius kaltina kokia nors vagyste. Tačiau Šiaulių nakvynės namų gyventojų kantrybės taurę perpildė prezervatyvai.
Viena namus remianti bendrovė prekiauja vaistais, tarp kurių - ir prezervatyvai. Šį vasarį daliai prezervatyvų "Banana Hit" ("Smūgis bananu") baigėsi galiojimo laikas. Žinia, prezervatyvai - ne meduoliai - jiems galiojimo laikas labiau formalumas. Komersantams nekilo ranka gerą daiktą išmesti, jie pasielgė, atrodytų, žmoniškai - maišą gražiai supakuotų gumelių atidavė Šiaulių nakvynės namams. Pastarųjų darbuotojai paskelbė, kad norintieji "smogti bananu" prezervatyvų gali pasiimti kiek kam reikia. Nebuvo nuslėpta, jog gumelių galiojimo laikas baigiasi, tačiau mokėti nereikėjo, o ir prievartos nebuvo - nenori neimk.
- Kaip jie drįsta! - pasikvietę šiaulietę žurnalistę nemokamais prezervatyvais piktinosi kelios nakvynės namų gyventojos. - Iš mūsų tyčiojamasi. Štai paklausėme, kam mums prezervatyvai, tai atšovė, kad vaikų neprisidarytume. Koks jų reikalas?!
"Kranklio" korespondentas - ne benamis, moka skaičiuoti ir taupyti. Jis nutarė dėl benamių reikalo pasiaukoti ir prezervatyvus pats patikrinti. Nakvynės namuose išprašęs dėžutę su keturiomis gumelėmis žurnalistas namie dvi pripūtė, vieną palaižė, o ketvirtąją išbandė pagal tiesioginę paskirtį. Išaiškėjo, jog bananiniai "balionėliai" visai geri. Žurnalistas nuo bananais kvepiančios gumelės nesijaučia įžeistas ar pažemintas - juk jam, kaip ir išdidiesiems nakvynės namų gyventojams, prezervatyvų jėga niekas nemovė...
Gavęs piktąją peticiją Šiaulių meras bananinių prezervatyvų neišbandė, tačiau taip pat pasirodė esąs žvėris - neužstojo nakvynės namų gyventojų, kuriems jų direktorius liepia taupyti elektrą, vandenį bei dujas ir net žemina leisdamas dovanų pasiimti prezervatyvų.
Išvada paprasta - kai kurie benamiai užmiršta, jog jiems duotas ne penkių žvaigždučių viešbutis, o tik laikina pastogė už simbolinę kainą. Dauguma benamių tai supranta ir vertina - Šiaulių nakvynės namuose viena moteris gyvena jau trečius metus. Pateikę prašymą bei reikiamas pažymas savivaldybei benamiai laukia net eilėse, kol sulaukia kambario nakvynės namuose.
Jei ką nakvynės namuose ir reikia užjausti - tai jų darbuotojus. Atlyginimai nedideli, vargo daug, tenka daug ko išgirsti ir pamatyti. Policijos komisariatuose uždarius blaivyklas, daug kur išblaivinimo kambariai atidaryti vėl tuose pačiuose nakvynės namuose. Pavyzdžiui, viena "ponia" iš Šiaulių pernai per žiemą nakvynės namų išblaivinimo kambaryje sugebėjo nakvoti net 26 kartus! Būtų neišvengiamai pasiekusi nacionalinį rekordą, tačiau po paskutiniojo išsiblaivinimo rytą tyliai pasimirė. Prie nakvynės namų veikia patalpos pernakvoti utėlėtam valkatai ar narkomanui, čia pat kambariai pasislėpti girtuoklio vyro sumuštai namus turinčiai moteriai. Klaipėdos nakvynės namų taisyklės liepia dieną ne drybsoti kambaryje, o eiti į miestą ieškotis darbo. Tas reikalavimas kur kas labiau nepatinka nei nemokami prezervatyvai, tačiau uostamiesčio benamiai ne tokie išlepę kaip Šiaulių - beprasmiškų peticijų nerašinėja.
Autoriaus nuotr.
