Radži man patinka – jis toks žemiškas, paprastas ir turi labai gražų balsą. Kai kurie iš manęs pasijuokia, kad klausau jo dainų, bet pasakysiu nevyniodama į vatą: šiuolaikinės populiariosios muzikos nė negaliu klausyti, nes man tai kažkoks nesusipratimas.
Na ir labai gerai laidoje jis pasakė, kad negali pakęsti žmonių, kurie visą gyvenimą užsiima įvairiomis veiklomis, bet galiausiai sugalvoja tapti dainininkais, nors neturi nei talento, nei reikiamų duomenų.
„Seniai reikėjo pasakyti garsiai“
Juk jei neturime žinių būti gydytojais, neiname operuoti žmonių, jei neturime žinių apie mechaniką, neatidarinėjame savo autoserviso. O į muzikos pasaulį kuo toliau, tuo panašiau, kad eina bet kas, kas tik užsinori.
Žinot, pasakysiu – kai kuriems mūsų vadinamiesiems dainininkams vertėtų dainuoti duše, o ne įrašų studijoje ar scenoje.
Turime tiek talentingų, dainingų žmonių, bet populiarumo viršūnėse kažkodėl atsiranda žmonės, kur nėra nieko: nei balso, nei jausmo, dainos visiškai apie nieką.
Kai kuriems tikrai labai reikėtų išgirsti Radži žodžius. Žinau, kad dabar kas tik užsinori gali įrašyti dainą ir paleisti ją į viešumą, bet gal palikime sceną profesionalams, žinantiems, kaip valdyti savo balsą ir juo užburti.
Autorius: skaitytoja Akvilė
