Žinomas Rusijos verslininkas Sergejus Polonskis pareiškė, jog nesirengia grįžti į tėvynę iš Izraelio. Maskvoje nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Potok“ įkūrėjui iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo, o jo buvę verslo partneriai neoficialiais duomenimis stengiasi perimti į valdžios nemalonę patekusio verslininko aktyvų kontrolę. „Forbes“ prisimena 14 žinomų verslininkų, palikusių Rusiją dėl teisėsaugos institucijų spaudimo, konfliktų su šalies vadovybe ir kitų priežasčių. Kai kuriems iš jų pavyko sugrįžti.
Igoris Linšicas
Iki išvykimo: banko „Neftianoj“ vadovas, kompanijos „Mosinžstroj“ (MIS) pagrindinis akcininkas (85 proc. akcijų).
Kodėl išvyko: banką „Neftianoj“ užgriuvo problemos 2005 metų gruodį – tuomet teisėsaugos institucijų darbuotojai atliko banke kratą ir vėliau paskelbė, kad aptiko įstaigoje „juodąją kasą“ ir fiktyvių pajamų ir išlaidų orderių. I. Linšicas suspėjo išvykti į Izraelį iki to laiko, kol buvo paskelbta jo paieška, kaltinant neteisėtomis bankinėmis operacijomis ir didelių sumų plovimu. Pagal vieną iš versijų spaudimas bankininkui pradėtas daryti po to, kai dirbti banke jis pasamdė opozicijos veikėją Borisą Nemcovą – šis buvo banko direktorių tarybos pirmininkas.
Po išvykimo: 2010 metų balandžio pabaigoje Tyrimų komitetas dėl įrodymų nebuvimo nutraukė baudžiamąją bylą I. Linšicui. Tuo pačiu metu buvo atsisakyta verslininko aktyvams taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. 2010 metų gegužės pradžioje verslininkas galėjo grįžti į Rusiją. I. Linšicas susigrąžino „Mosinžstroj“ ir toliau užsiiminėjo verslu.
Michailas Gucerijevas
Iki išvykimo: kompanijos „Russneft“ įkūrėjas ir prezidentas, kompanijos „Slavneft“ vadovas, valstybės Dūmos pirmininko pavaduotojas. 2006 metais „Forbes“ buvo įvertinęs M. Gucerijevo turtą $2,7 mlrd. dolerių.
Kodėl išvyko: 2006 metų rudenį Generalinė prokuratūra iškėlė baudžiamają bylą dėl „Russneft“ dukterinių kompanijų neteisėtos veiklos. Pačiam M. Gucerijevui buvo pateiktti kaltinimai mokesčių vengimu ir neteisėtu verslu. 2007 metų liepos 30 dieną M. Gucerijevas palieka „Russneft“ vadovo postą. Duodamas interviu vienam laikraščiui verslininkas pareiškė, kad Rusijos valdžia jam darė spaudimą, dėl ko teko parduoti aktyvus Olegui Deripaskai. Išvyko į Londoną, baimindamasis, kad bus suimtas (vėliau prisiminė, kaip pabėgo iš Maskvos automobiliu į Minską, iš kur tranzitu nusigavo iki Didžiosios Britanijos).
Po išvykimo: dėl rašytinio pasižadėjimo neišvykti netesėjimo buvo paskelbta M. Gucerijevo paieška – iš pradžių Rusijoje, vėliau tarptautinė. 2009 metų rudenį verslininkui buvo panaikintas kaltinimas dėl vengimo mokėti mokesčius. Teisėsaugos institucijos pakeitė kardomąją priemonę iš suėmimo už akių į rašytinį pasižadėjimą neišvykti. Po to, kai 2010 metų balandį M. Gucerijevui buvo panaikintas paskutinis kaltinimas (neteisėtu verslu), jis sugrįžo į Rusiją ir vėl pradėjo kontroliuoti kompaniją „Russneft“. Padėjo įtakingi užtarėjai – „Sberbank“ vadovas Germanas Grefas, kuris neatėmė iš Deripaskos „Russneft“ už skolas, o nusprfendė grąžinti į kompaniją efektyviai dirbusį savininką mainais už garantijas, kad bus aptarnaujamas 2,8 mlrd dolerių kreditas, ir AFK „Sistema“ įkūrėjas Vladimiras Jevtušenkovas, kuris užtarė seną draugą prieš šalies vadovybę. M. Gucerijevo turtas pagal „Forbes“ reitingą siekia 3 mlrd. dolerių.
Šavla Čigirinskis
Iki išvykimo: Š. Čigirinskis buvo daugelio sandorių dalyvis Rusijos statybų rinkoje. Jis buvo kompanijų „ST Development“ ir „Russian Land Ltd“ įkūrėjas, Maskvos naftos ir dujų kompanijos prezidentas. Š. Čigirinskio turtas pagal Forbes“ reitingą 2008 siekė 2,5 mlrd. dolerių.
Kodėl išvyko: verslininkas išvyko 2008 metais dėl konflikto su kreditoriais ir UAB „Inteko“ akcininke Jelena Baturina, kurios vyras – tuometinis Maskvos meras Jurijus Lužkovas. Kreditoriai teismuose bandė išsiieškoti iš Š. Čigirinskio skolas. Ieškinių suma buvo 32 mln. dolerių. Š. Čigirinskis išvengė arešto, emigruodamas į Izraelį.
Po išvykimo: 2010 metais visos bylos buvo nutrauktos, kadangi verslininkas išsprendė su skolomis susijusias problemas. Savo sugrįžimą į verslą jis aiškina J. Baturinos statybos kompanijų žlugimu, o su ja Š. Čigirinskis konfliktavo. Jo kompanija „ST Tower“ ketina pastatyti Maskvos centre pastatų kompleksą. Jevgenijus Čičvarkinas
Iki išvykimo: didžiausio Rusijoje mažmeninio mobiliojo tinklo „Evroset“ įkūrėjas ir generalinis direktorius.
Kodėl išvyko: teisėsaugos institucijos įtarė J. Čičvarkiną prisidėjus prie „Evroset“ ekspeditoriaus pagrobimo. Verslininkui pavyko išvykti iš Rusijos 2008 metų gruodį, likus kelioms valandoms iki iškvietimo į apklausą Operatyvinių tarnybų departamente prieVRM. Tų pačių metų rugsėjį J. Čičvarkinas ir jo parArtemjevas pardavė „Evroset“ milijardieriui Aleksandrui Mamutui už 200-400 mln. dolerių. J. Čičvarkinas emigravo į Didžiąją Britaniją.
Po išvykimo: 2009 kovą buvo paskelbta J. Čičvarkino tarptautinė paieška. 2010 metų lapkritį „ekspeditoriaus byloje“ prisiekusieji paskelbė išteisinamąjį nuosprendį, 2011 metų pradžioje J. Čičvarkino baudžiamasis persekiojimas oficialiai buvo nutrauktas. D. Britanijoje verslininkas įsteigė kompaniją „Hedonism Wines“, investavęs į vyno parduotuvę virš 10 mln. svarų strerlingų. Grįžti į Rusiją jis kol kas neketina. J. Čičvarkinas tapo nuolatiniu prieš V. Putiną nukreiptų Londono gatvėse rengiamų akcijų dalyviu.
Telmanas Ismailovas
Iki išvykimo: kompanijų grupės „ACT“ prezidentas. Šiai grupei priklausė Čerkizovo turgus, viešbutis „Praha“, nekilnojamojo turto plėtros kompanijų aktyvai, viešbutis „Mardan Palace“ Turkijoje, Varšuvos turgus ir kt.
Kodėl išvyko: 2009 metais Čerkizovo turguje buvo aptikti konteineriai su kontrabandinėmis prekėmis už 2 mlrd. dolerių. Po viešos jėgos struktūrų kritikos, kurią joms išsakė Vladimiras Putinas, reikalaudamas „sodinti“, turgus buvo uždarytas. Tų pačių metų rudenį, atlikus kratas restorane „Praha“, T. Ismailovas išvyko į Turkiją. Pagal vieną paplitusią versiją verslininkas pateko į Kremliaus nemalonę po pompastiškos viešbučio „Mardan Palace“ atidarymo ceremonijos tuo metu, kai tėvynėje buvo gili ekonominė krizė.
Po išvykimo: Turkijoje T. Ismailovui pavyko gauti pilietybę. Jis aktyviai investavo į šalies viešbučių ir statybų verslą. T. Ismailovo sugrįžimas 2010 metais sutapo su naujojo įgaliotojo atstovo Kaukaze Aleksandro Chloponino veiklos pradžia, tarpininkavo ir Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas. Verslininko struktūros buvo pasitelktos olimpinio Sočio viešbučių infrastruktūros kūrimui. T. Ismailovo turtas 2013 metais yra 750 mln. dolerių.
Andrejus Borodinas
Iki išvykimo: Maskvos banko („Bank Moskvy“) prezidentas ir valdybos pirmininkas. Suvedus 2011 metų rezultatus jis užėmė 95 vietą „Forbes“ sudarytame Rusijos turtuolių reitinge – jo turtas buvo 1 mlrd. dolerių.
Kodėl išvyko: 2010 metų pabaigoje A. Borodinui ir jo pirmajam pavaduotojui Dmitrijui Akulinuinui buvo iškelta byla dėl sukčiavimo panaudojant Maskvos biudžeto lėšas (12, 76 mlrd. rublių). Bankininkas išvyko iš Rusijos 2011metų balandį, o lapkritį paskelbta jo tarptautinė paieška. Interviu laikraščiui „Vedomosti“ A. Borodinas apkaltino jo dalį Maskvos banke užgrobusius verslininkus, artimai susijusius su Dmitrijaus Medvedevo komanda.
Po išvykimo: paskelbta A. Borodino tarptautinė paieška, Rusijoje jis už akių suimtas, kaltinant sukčiavimu. Generalinės prokuratūros duomenimis, A. Borodino sąskaitose užsienyje yra įšaldyta lėšų, kurios sudaro daugiau kaip 400 mln. dolerių. 2013 metų vasarį A. Borodinas gavo politinį prieglobstį Didžiojoje Britanijoje. 2013 metais „Forbes“ įvertino buvusio bankininko turtą 800 mln. dolerių.
Sergejus Polonskis
Iki išvykimo: nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Potok“ (buvusios „Mirax Group“) įkūrėjas ir savininkas. Žinomas savo ekstravagantišku elgesiu.
Kodėl išvyko: 2012 metų gruodį S. Polonskis buvo suimtas Kambodžoje kaltinant užpuolus ir neteisėtai įkalinus vietinės iškylų jachtos savininkus. Po trijų mėnesių, praleistų Kambodžos kalėjime, Polonskis buvo teisiamas, tačiau teismas nustatė, kad verslininko veiksmuose nebuvo nusikaltimo sudėties. Sprendimą dėl persikėlimo S. Polonskis priėmė po to, kai buvo paleistas iš kalėjimo. Anot jo, Rusijos diplomatai nedėjo visų pastangų, kad jis būtų išlaisvintas. Rusijoje S. Polonskiui iškelta baudžiamoji byla dėl sukčiavimo – 5,7 mlrd. rublių pasisavinimo. Pasak teisėsaugos institucijų, verslininkas apgavo per 80 Maskvos gyvenamojo komplekso „Kutūzovskaja mylia“ dalininkų .
Po išvykimo: S. Polonskis pareiškė, jog neketina atsisakyti Rusijos pilietybės. Rengiasi bylinėtis su savo kompanionais, kurie, pasak jo, pavogė iš jo kompanijos „Potok“ vadovo postą. Žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad S. Polonskis galėjo parduoti verslą už 100 mln. dolerių verslininko Romano Trocenkos ir advokato Aleksandro Dobrovinskio struktūroms, tačiau sandorio oficialaus patvirtinimo iki šiol nėra.
