Pasak mokslininkų, nors jau nebe tie laikai, kai kasdien įsigydami produktus parduotuvėje suktume galvą dėl maisto saugos, būtent tai galima laikyti viena didžiausių maisto inovacijų.
„Kalbėdami apie maisto inovacijas, žmonės pirmiausia įsivaizduoja 3D spausdinimą arba kažkokius miltelius, batonėlius, bet man atrodo, [svarbiausia], kad iš esmės pasikeitė sauga. Produktai tikrai yra daug saugesni visomis prasmėmis“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslo dvikova“ pastebėjo Kauno technologijos universiteto Maisto instituto doktorantė Aelita Zabulionė.
Svarbu, kaip maistas gali prisidėti prie sveikatos gerinimo Pasak Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro mokslininko dr. Aurelijaus Buroko, nors maistas dėl to tapo prieinamesnis ir saugesnis, kokybės klausimo negalima nustumti į šalį.
„Dabar svarbu suprasti, kad turime žiūrėti ne vien į kalorijas, bet ir į tai, kaip maistas galėtų prisidėti prie sveikatos palaikymo ar net padėti ją stiprinti. Gerėjantis supratimas apie medžiagas, vitaminus, jų kiekius ir tyrimų gausa leido geriau įvertinti maistą ir tai, kaip galėtume jį papildyti, (...) kad jis suteiktų kažkokią papildomą funkciją (...), [pavyzdžiui], padėtų labiau reguliuoti gliukozės metabolizmą ar net mažinti stresą“, – komentavo jis.
Pašnekovas pabrėžė, kad čia ypač svarbūs tyrimai, kaip maisto produktai keičia mūsų žarnyno mikrobiotą, kaip moduliuojant jos mikroorganizmus būtų galima dar labiau padėti savo organizmui.
„ mokslininkai stengiasi kakavą taip pat užauginti mėgintuvėlyje, priversti ne augti visą medį, bet suteikiant sąlygas vienai ląstelei, ląstelių gniutulėliui, kad ji gamintų tai, kas mums galėtų priminti kakavą“, – sakė A. Zabulionė.
Tačiau pasak mokslininko, kita medalio pusė – dėl aktyvios rinkodaros žmogus vėl gali būti suklaidinamas. „Dažniausiai būna pasakyta, kad tai funkcinis maistas, bet dažnai jis būna net labai perdirbtas ir nesveikas. Parašoma, kad papildomai pridėta kažkokių vitaminų ir uždedama etiketė, kad čia funkcinis maistas“, – konstatavo A. Burokas.
Netrukus iš ląstelių auginsime ir kakavos pupeles?
Paklausta, kaip vertina tokią inovaciją kaip iš ląstelių auginama mėsa – ar tai geras įprastos mėsos pakaitalas, ar tai tik alternatyva veganams, A. Zabulionė į šį klausimą siūlė pažvelgti plačiau.
„Kai mes galvojame apie ląstelinę technologiją, kalbame ne tik apie maistą, bet ir apie požiūrio į visą gyvybę pasaulyje pakeitimą. Jeigu kalbėtume tik apie maistą, turbūt esu mokslininkė optimistė, bet skaičiai yra tokie, kad pirmasis mėsos gabalėlis laboratorijoje buvo susintetintas 2013 m. Atrodo, laiko praėjo nemažai, technologija puikiai vystosi, pinga, tačiau vis dar nėra konkurencinga tradicinei gyvulininkystei.
Taip pat yra visuomenės pasipriešinimas, kuris visiškai suprantamas, nes žmogui genetiškai nulemta priešintis tam, ko nepažįsta. Tai yra išlikimo mechanizmas. Be abejonės, čia reikalinga ir aiški teisinė bazė“, – kalbėjo KTU specialistė.
Ji pasakojo, kad šiuo metu tiek Europoje, tiek visame pasaulyje vyksta nemažai tyrimų su kakava. „Kakavmedžiai yra lepūs, auga ten, kur sąlygos yra sudėtingos ir gal atsiranda kiti prioritetai, o ne kakava.
Tad mokslininkai stengiasi kakavą taip pat užauginti mėgintuvėlyje, priversti ne augti visą medį, bet suteikiant sąlygas vienai ląstelei, ląstelių gniutulėliui, kad ji gamintų tai, kas mums galėtų priminti kakavą.
Taigi ląstelinė technologija turbūt pirmiausia yra apie dieną X, kai Žemėje nebegalėsime kažką auginti, tai pasidarys labai sudėtinga arba kai kurių rūšių neteksime dėl klimato kaitos, kas gresia kavai po kažkiek metų ateityje. (...) Ta pati technologija vystoma ir medicinoje, tikintis užauginti organus žmonėms“, – pastebėjo A. Zabulionė.
Iš mielių gaminami pieno baltymai
A. Burokas antrino, kad siekiama auginti ne tik mėsą, bet ir kitus komponentus – pavyzdžiui, mielių ląstelės galėtų gaminti pieno baltymus. „Visų pieno komponentų gal dar ir nepagamina, bet kai kuriuos baltymus, pavyzdžiui, kazeiną ar kiaušinio baltymus, – jau taip. Panašiu principu farmacijoje jau gaminami reikalingi baltymai, pavyzdžiui, insulinas.
Tai nėra pagrindinė Europos ar viso maisto mokslo kryptis, bet viena iš alternatyvų. Ateityje, kai kaina taps konkurencinga ir visiškai suvaldysime procesus tiek saugumo, tiek ekonomiškumo požiūriu, – kodėl gi ne? Tačiau nemanau, kad šiuo metu tokios technologijos yra visos maisto pramonės prioritetas, bent jau Europoje.“
Pasak mokslininkų, šiandien daugiausia dėmesio maisto moksle skiriama būdų paieškai, kaip prasmingai panaudoti antrines žaliavas arba kaip apskritai išvengti jų susidarymo gamyboje.
Maisto inovacijos, keliančios nerimą
Paklaustas, kokios maisto inovacijos ir jų populiarinimas vis tik keltų didesnį nerimą, A. Burokas atkreipė dėmesį į vabzdžių baltymus. Pasak jo, tai kelia susirūpinimo visų pirma dėl per mažai atliktų tyrimų.
„Vabzdžių baltymus naudoti kaip alternatyvą atrodo tikrai daug tvariau ir ekonomiškiau, bet problema ta, kad tai gali būti itin alergizuojantis produktas. Ypač kai Europoje yra daug vėžiagyviams alergiškų žmonių, gali būti kryžminė alergija ir šitiems baltymams. Tad reikėtų daugiau tyrimų, siekiant išsiaiškinti visų šių naujų produktų biologinį poveikį.
Šiais laikais jau yra supratimas, kad yra ne vien tiesioginis poveikis, bet ir poveikis mūsų žarnyno mikrobiotai, kuri atlieka labai svarbų vaidmenį ir dalyvauja virškinimo bei medžiagų apykaitos procesuose.
Kaip ir, atrodo, toks nekaltas produktas kaip saldikliai. Jie tikrai gali būti alternatyva saldinant maistą, ypač sergantiesiems diabetu, bet vėlgi dideli kiekiai labai išbalansuoja mikrobiotą ir galime sulaukti neigiamo efekto sveikatai. Tai gal ne tiek kelia nerimą, kiek gal kartais nereikėtų skubėti“, – kalbėjo mokslininkas.
Pasak jo, nors daugelis verslininkų skundžiasi, kad Europoje įvesti naują produktą yra labai sunku, nes reikalaujama papildomų tyrimų, tai kartu yra teigiamas dalykas: „Kartais tuo net džiaugiuosi, nes, palyginti su Amerika, Europoje naują produktą įvesti sunkiau. Bet tada patys gyventojai netampa tais bandomaisiais triušiais.“
A. Zabulionė savo ruožtu antrino, kad saldikliai ne tik daro įtaką mikrobiotai, bet ir apskritai iškreipia suvokimą, kas yra desertas: „Jis skirtas grynai malonumui. Tai neturi tapti pusryčiais, pietumis ar vakariene arba keksiukais triskart per dieną vien dėl to, kad tai su saldikliu. Vis tik vertingas maistas turėtų užimti didžiausią dalį.“
Gąsdina kofeinu gausūs produktai
Mokslininkė kartu išskyrė ir dar vieną medžiagą – kofeiną. Jai kėlė nerimą tai, kaip greitai šiandien pildosi rinka kofeinu papildytais gaminiais.
„Įprastu laikomas toks kavos vartojimas, kai per dieną suvartojama ne daugiau kaip 400 mg kofeino. Vienas espresso puodelis turi 100–150 mg, tai trys, gal keturi espresso puodeliai per dieną yra laikomi ganėtinai normaliu kiekiu sveikiems žmonėms, kurie neturi lėtinių ligų, širdies problemų.
Tačiau pastebiu, kad rinkoje yra beprotiškai didelis kiekis produktų su kofeinu – pradedant batonėliais, baigiant visokiais gėrimais. Ir mane labiausiai šiurpina gėrimai, kurie panašūs į vandenį ar limonadą, nes jų galima išgerti daug tiesiog nesuvokiant, kad ten yra daug kofeino.
Ir, man atrodo, kad žmonės turėtų kelti klausimą, kodėl nuolat reikia papildomos stimuliacijos. Gal mano miegas, dienos ritmas netinkamas, gal iš savęs reikalauju per daug, galbūt šlubuoja mityba, gal yra lėtinės ligos ir taip toliau. Po tuo energijos trūkumu gali slėptis labai rimtų sveikatos sutrikimų“, – kalbėjo KTU doktorantė.
Vengti perdirbto maisto
Paklaustas, kokie kasdieniai įpročiai padėtų puoselėti sveikatą, A. Burokas patarė, kad, siekiant palaikyti žarnyno mikrobiotą, labai svarbu vengti perdirbto maisto, rinktis daugiau skaidulomis praturtintų produktų.
„Perdirbtas maistas didina daugelio ligų riziką ir gali lemti net tokius valgymo sutrikimus kaip priklausomybė nuo maisto. Tad kuo daugiau kaloringo, perdirbto arba daug cukraus, daug riebalų turinčio maisto atsisakytume ir rinktumėmės daugiau natūralaus maisto, tuo labiau padėtume sau ir savo mikrobiotai“, – sakė mokslininkas.
A. Zabulionė pridūrė, kad vienas paprasčiausių, bet labai svarbių patarimų būtų kasdien nepamiršti gerti vandens. „Nepamirškite to, nes visos cheminės reakcijos mūsų kūnuose vyksta vandeninėje terpėje. Todėl per dieną reikėtų išgerti bent 2 litrus vandens ir tikrai pasitaisys ir oda, ir virškinimas, ir nuotaika“, – apibendrino ji.
Visos laidos galima klausytis čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
