Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Į istorinę Prezidentūrą Kaune sugužėję prezidento Aleksandro Stulginskio vaikaičiai ir provaikaičiai smalsiai apžiūrinėjo parodą, skirtą jo 140-osioms gimimo metinėms.
Per 20 „stulginskiukų“ šia proga į Lietuvą atvyko iš Amerikos, kur po Stulginskio ir jo žmonos tremties, prasidėjus II pasauliniam karui pasitraukė per stebuklą Sibiro išvengusi jų vienintelė dukra Aldona. Šiandien ji jau sulaukusi net 104 metų linkėjimus iš už Atlanto siuntė nuotoliu.
„Sveiki, Lietuvos žmonės. Dėkoju Istorinei prezidentūrai, kad žadat paminėt mano tėvą Aleksandrą Stulginskį, jo 140 metų gimimo proga. Džiaugiuosi ir ačiū“, – dėkojo Aldona Stulginskaitė-Juozevičienė.
Stulginskio palikuonys atviravo, kad užsukti į šiuos tarpukariu buvusius prezidentų rūmus ir jų senelių namus – jausmas ypatingas.
„Jausmas toks nepaprastas. Čia buvo mano senelio žingsniai, čia mano mama augo, seneliai čia gyveno“, – sakė A. Stulginskio vaikaitė Ramunė Juozevičiūtė-Račkauskienė.
Anūkės dalijosi prisiminimais ir pasakojo, kad senelį regėjo vos po kartą, jau grįžusį gimtinėn po tremties.
„Aš buvau tik ką baigusi universitetą. Mama pasiėmė į kelionę čia, jis buvo gal 83-84 metų amžiaus“, – prisiminė Jūratė Juozevičiūtė-Norvilienė.
Gavus tarybų valdžios leidimą, jų mama – vienintelė Stulginskių dukra – vyko į Lietuvą du kartus. Trečio leidimo sovietai nedavė.
„Buvom vaikai, daug ko nesupratom, bet gaudavom iš senelio dovanėles. Atsiųsdavo knygas, gintarėlių papuošalus. Man net senelis atsiuntė tautiniams rūbams medžiagą tokią nuostabią. Tai buvo nepaprasta dovana“, – pasakojo R. Juozevičiūtė-Račkauskienė.
„Jis vis laiškuose ragindavo mokytis, mokytis, būt lietuve“, – teigė J. Juozevičiūtė-Norvilienė.
Tad Stulginskių giminė šio priesako laikosi iki šiol. Provaikaičiai ir net dalis proprovaikaičių moka lietuviškai
Jauniausias to meto Europos vadovas
Pats Stulginskis, gimęs Žemaitijoje, buvo jauniausias, dvyliktasis vaikas šeimoje. Vienintelis, kurį tėvai leido į mokslus. Baigęs mokyklą įstojo į kunigų seminariją.
Visą gyvenimą buvo žingeidus ir kaip tikras žemaitis – labai užsispyręs. Ir meilėje – į mylimosios į širdį beldėsi 4 kartus, kol išgirdo „taip“ – ir politikoje, į kurią žengė labai jaunas.
„Aleksandro Stulginskio politinė karjera prasidėjo jam esant labai jaunam, jis buvo Nepriklausomybės akto signataras ir jis parašą ant šio svarbaus dokumento padėjo, kai jam buvo vos 32 metai. Prezidentu tapo 35-erių, buvo jauniausias to meto Europos vadovas“, – pasakojo parodos kuratorius Laurynas Blažys.
Šalies prezidentu tarpukariu Stulginskis tapo itin atsakingu metu. Valstybė dar tik kūrėsi, tad reikėjo padėti tvirtus pamatus.
„Išleista pirmoji nuolatinė Lietuvos Konstitucija, parengtas žemės reformos įstatymas, piniginio vieneto įstatymas, tad turėjome nacionalinę valiutą – litą. Jis nepaisė nei savo patirties stokos, nei jauno amžiaus, jis sugebėjo suvaldyti ir autoritetus, ir pastovėjo už savo poziciją“, – kalbėjo L. Blažys.
Ir visada gyveno ir dirbo „garbingai ir Lietuvai naudingai“. Taip pavadinta ir Istorinėje prezidentūroje Kaune atidaryta paroda.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
Visas TV3 Žinias žiūrėkite čia:
