„ES privalo pagaliau svarstyti, ką ji nori daryti dėl Rusijos ilgalaikiu pagrindu, ... o ne reaguoti moraliai tiesioginiu, teisingu, bet spazmišku būdu“, – sakė Nikas Kocijas (Nikos Kotzias) pusiau valstybinei Atėnų naujienų agentūrai.
Praėjusią savaitę atėjusi į valdžią, griežtai kairioji Graikijos vyriausybė atsisakė pritarti ES pareiškimui, kuriuo grasinama naujomis sankcijomis Rusijai po Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų kruvinų kovų svarbiame Mariupolio uostamiestyje.
Galiausiai per ketvirtadienį įvykusį užsienio reikalų ministrų susitikimą Briuselyje buvo priimtas labiau taikinamasis ES pareiškimas.
N.Kociją Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas pakvietė apsilankyti Rusijoje ir Ukrainoje.
„Graikija negali nukirsti savo istorinių ryšių su Rusija, bet ji gali vaidinti vaidmenį, kad tarpininkautų ir plėtotų derybas“ tarp Rusijos ir Ukrainos, sakė N.Kocijas, kuris iki 1989-ųjų buvo Graikijos komunistų partijos aukšto rango narys.
Jis perspėjo, kad ES savo veiksmais gali dar labiau „destabilizuoti“ regioną.
„Šis destabilizavimas peržengs Rusijos ir Ukrainos sieną, pasieks Artimuosius Rytus ir pateks į Šiaurės Afriką, tarsi pjautuvas, per kurį pasirodys dešimtys tūkstančių pabėgėlių, džihadistų, ligos ir visokiausi pavojai“, – sakė jis.
N.Kocijas taip pat pabrėžė, kad su Graikija neturėtų būti elgiamasi kaip su parijumi dėl jos skolų.
„Per praėjusį ES (užsienio reikalų ministrų) Tarybos susitikimą mano kolegos suprato, jog negali elgtis Graikijos atžvilgiu taip, tarsi ji būtų valstybė parijas dėl to, kad yra skolinga pinigų, – sakė jis. – Būti skolingam pinigų yra viena, o savo teisių ES atsisakymas – visai kas kita“.
N.Kocijas, Pirėjo universiteto politinės teorijos profesorius, kuris taip pat yra dėstęs Harvardo, Oksfordo ir Magdeburgo universitetuose, parašė knygas „Graikija, skolų kolonija“ (Greece, a Debt Colony) ir „Išgelbėjimo politika prieš „trejetą“ (A Policy of Salvation Against the Troika). „Trejetu“ yra vadinami kreditoriai Europos Komisija, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir Europos centrinis bankas (ECB), kurie pareikalavo iš Atėnų griežtų taupymo priemonių.
