Dešimtyje serijų dalyvių laukia įvairios užduotys ir netikėtos situacijos, todėl tik stipriausi galės vadintis tikrais „perekūpais“.
„Būk perekūpas“ šou yra unikalus tuo, kad jis neturi suplanuoto scenarijaus. Nei dalyviai, nei organizatoriai ir vedėjai nežinojo, kas jų lauks „rytoj“. Filmavimo metu dalyviai susidūrė su įvairiais iššūkiais – turėjo eismo įvykių, areštuotų automobilių ir net konfliktinių situacijų.
Dalyviai turi įrodyti, kad jų komanda yra stipriausia ir uždirbs daugiausiai pinigų. Tačiau laidos metu dalyvių laukia ne tik automobilių pirkimas ir pardavimas, bet ir įvairios užduotys – bekelės lenktynės, slaptas pardavėjas, kurios ne tik kels įtampą, bet ir atskleis, kurios komandos nariai yra pasirengę įveikti visas kliūtis ir tapti tikrais „perekūpais“.
V. Medineckas neslepia, kad jis – automobilių entuziastas, per savo gyvenimą yra pardavęs nemažą kiekį automobilių.
„Aš per savo gyvenimą esu turėjęs nemažai automobilių, kuriuos maždaug būdamas 18-os nusipirkdavau, kažkiek pavažinėdavau, o paskui parduodavau. Tai buvo visai smagu. Bet kai pradėjau užsiimti vieša veikla, savo automobilius patikėjau tausoti savo bičiuliams, kad išvengčiau nemalonių situacijų, kai reikėdavo ilgai pasakoti apie save.
Anksčiau juos parduodavau pats, tačiau paskui perleidau rolę draugams ir jiems duodavau procentą. Galiausiai taip ir atšokau nuo jaunatviško „perekūpizmo“. Parduodavau automobilius, kuriais pravažinėdavau metus ar pusę metų“, – neslėpė jis.
Greičiu stengiasi nepiktnaudžiauti
Automobiliais aktorius, atlikėjas pradėjo žavėtis dar jaunystėje – tada nusipirko pirmąjį savo automobilį „Zaporožietį“. Vyras teigia, kad jo gyvenime automobilių būta itin daug, o juos jis keisdavo ganėtinai dažnai.
„Buvo tie laikai, kai su draugais nusipirkome „Zaporožietį“, tada ir „Žiguliuką“. Vienas pirmųjų automobilių buvo ir „Mazda 323“. Galiausiai turėjau ir 3 serijos „BMW“ – tą vadinamą „chuligankę“. Ji buvo balta, su tamsintais langais. 12-oje klasėje su ja važinėjau kaip labai mandras dvyliktokas. Turėjau ir nemažai sportinių automobilių, gan galingų. Turbūt ilgiausiai turiu savo kabrioletą, kuris pas mane jau 7 ar 8 metus. Jis toks vasarinis, gaila parduoti“, – apie mašinų arsenalą kalbėjo vyras.
Pats Ironvytas neslepia mėgstantis greitį – tačiau šiuo metu jis vis mažiau juo piktnaudžiauja.
„Su greičiu anksčiau būdavo paprasčiau – nebūdavo trikojų, tad natūraliai visas miestas greičiau judėdavo. Nors ir dabar visas miestas juda greičiau nei ant ženklo nurodytu numeriu. Pats aš esu prisirinkęs nemažai baudų už greitį.
Tačiau dabar stengiuosi nelakstyti, o važinėti kaip tipinis Vilniaus miesto gyventojas – šiek tiek greičiau, bet saugiai. Studentaudamas leidau sau kiek daugiau „paišdykauti“, – juokiasi jis.
„Turbūt dabar dar ir dėl amžiaus mažiau lakstau – vis pagalvoju, kad būčiau kaip pagyvenęs durnelis, kuris tik gazuodamas užsimuš. Taip pat jeigu įvaryčiau į kitą automobilį, būtų tikrai nesmagu“, – pridūrė vyras.
„Maniau, kad toje aplinkoje žmonės būna užsidėję kaukes“
Visai neseniai TV3 ekranuose praūžė projektas „Tangomanai“, žiūrovus ir jo dalyvius nukėlęs į saulėtąją Argentiną. Jame sudalyvavo ir pats Ironvytas, ant parketo parodęs savo neįtikėtinus tango sugebėjimus. Vyras neslepia, kad ši šokių patirtis jam buvo itin įdomi.
„Visada stengiuosi išlipti iš stereotipų, klišių, kurios yra apie sportininkus. Faktas, kad mano išvaizda atitinka „kačioko“, „marozo“, bandito tipažą. Pripažinsiu, man ši kultūra yra pažįstama nuo jaunystės laikų, tą aplinką aš suprantu. Tačiau lygiai taip pat suprantu ir kultūringą aplinką – kitaip nebūčiau ten, kur esu. Nebūčiau tuose pačiose serialuose, laidose, nešokčiau tango. Kai sudalyvavau bokso turnyre, juokavau, kad toliau šoksiu, – šypteli jis. – Ir po pusės metų gavau pasiūlymą šokti tango.“
Vis dėlto net ir gatvęs pasiūlymą sudalyvauti šokių projekte jis suabejojo, ar sugebės susidoroti su iššūkiu.
„Buvo vidinio savęs laužymo, nes viskas sukosi kitokioje kultūroje. Aš, kaip mėgstantis gatvės kultūrą, maniau, kad su gatvės šokiais būtų lengviau. Man anksčiau atrodydavo, kad kultūringus šokius šokantys žmonės būna užsidėję kaukes. Maniau, kad išpuoselėti drabužiai ir prabangios, blizgančios vietos yra kažkiek dirbtinės. Bet kai pabuvau toje aplinkoje, supratau, kad čia tiesiog žmonės kitaip augę, kitką matę. Man tai lygiai taip pat buvo gražu“, – šypteli jis.
Vyras tikino, kad pamatyti tango šokių kultūrą ir jos žmones jam, kaip aktoriui, buvo labai naudinga. Kaip teigia jis, žmogus per gyvenimą turėtų neužsisėdėti vienoje vietoje, o išbandyti daug dalykų.
„Tangomanai“ mane išmokė daug, padėjo man sulaužyti stereotipus apie mane kitų žmonių akyse. Aš ir pats pakeičiau nuomonę apie tuos žmones, supratau, kad jie žymiai paprastesni, nei aš maniau. Tai yra labai gražu. Juokiausi, kad po tango reikėjo eiti į „perekūpus“. Jau pamiršau, kad yra tokių chamų, tokių neatsakingų žmonių, kurie jau parduoda labai sunešiotus automobilius ir paskui dėl to meluoja. Atpratau nuo tos aplinkos“, – kalba jis.
