Vaistinių stygiumi panevėžiečiai skųstis negali – jos stūkso vos ne ant kiekvieno kampo ir maloniai veria klientams duris. Ateityje vaistų vartotojams žadami dar didesni patogumai. Prispaudus ligai, vaistinės toli dairytis nereikės – tablečių bus galima įsigyti bet kurioje parduotuvėje.
Baiminasi falsifikatų
Seime jau svarstomas siūlymas priimti Farmacijos įstatymo pataisas, suteiksiančias galimybę nereceptinius vaistus pardavinėti ne tik vaistinėse, bet ir mažmeninės prekybos vietose. Įstatymo projektas jau užregistruotas Seimo posėdžių sekretoriate. Vaistinių tinklo savininkas Teofilis Barauskis kalbas apie galimą vaistų pardavimą parduotuvėse sako girdintis ne pirmą kartą. Buvo ir siūlymų, ir diskusijų, bet pataisos vis nepriimamos.
Nors kai kurių vaistų, pavyzdžiui, aspirino, užsienio šalyse galima įsigyti ne tik vaistinėse, bet ir visose prekybos vietose, tačiau tai nereiškia, kad visais nereceptiniais medikamentais galėtų ir sugebėtų prekiauti bet kas.
Vaistų falsifikatų yra labai daug ir, plečiant rinką, falsifikuotojams atsivertų daugiau galimybių. Vaistininkui nerimą kelia ir vis labiau plintanti vaistų prekyba internetu, nes keliai falsifikatams atviresni.
„Vaistams atsiradus kiekvienos parduotuvės lentynose, o ypač jeigu šalia puikuosis vos ne stebuklingu žodžiu tapęs užrašas „nuolaida“, gali būti, kad jų žmonės pirks ir vartos, reikia ar nereikia“, – mano T. Barauskis.
Dar daugiau vaistinių
Nereceptinių vaistų, kuriais galima prekiauti, sąrašą pirmiausia turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministras. Jis taip pat nustatytų vaistų pardavimo mažmeninės prekybos vietose sąlygas, saugojimo ir apskaitos tvarką.
Pataisų autorius mano, kad nereceptiniai ir saugūs vaistai galėtų būti prieinamesni gyventojams. Ne visose kaimiškose vietovėse yra vaistinių, ne visuose miestuose ar rajonuose jos veikia po darbo valandų. Vaistų pardavimo tvarkos permainos būtų palankios gyventojams, be to, paskatintų konkurenciją mažmeninėje vaistų pardavimo rinkoje. Siūlomos Farmacijos įstatymo pataisos Lietuvoje įsigaliotų nuo 2015 metų sausio 1 dienos.
Be to, Farmacijos įstatymo pataisose siūloma atsisakyti ribojimo kelioms įstaigoms vykdyti vaistinės veiklą tame pačiame pastate ar tuo pačiu adresu, permainos leistų užtikrinti didesnę konkurenciją ir mažesnes medikamentų kainas.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas teigė, kad tokia konkurencija vartotojui būtų tik į nauda. Pasak jo, nieko blogo nebūtų ir leidus nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse. Jeigu paprasti, žinomi vaistai bus lengviau prieinami, vartotojams bus geriau. Daugelyje užsienio šalių kai kurių vaistų, pavyzdžiui, aspirino, galima nusipirkti net degalinėse.
„Pataisoms pritariu, tačiau tik tuo atveju, jeigu nebus perlenkta lazda. Labai dažnai geras sumanymas, pradėjus jį pritaikyti ir persistengus, atneša daug sumaišties“, – tvirtino direktorius.
Įpročius keitė ir krizė
Panevėžio miesto poliklinikos Šeimos gydytojų skyriaus vedėja Nijolė Marčiulionienė nemano, kad nereceptinių vaistų pasiūla ne tik vaistinėse, bet ir parduotuvėse paskatintų besaikį pirkimą.
„Nesu prieš specializuotus vaistų skyrius parduotuvėse, svarbu, kad žmonės pirktų tik tai, ko jiems reikia, ir žinotų, ką perka, o nesivadovautų nuoroda „pigiau“. Jau praeityje tie laikai, kai gyventojai pirkdavo daug vaistų ir namuose laikė didžiules jų atsargas. Dabar nebent vyresnio amžiaus žmonės dar pasiduoda norui kaupti, galbūt svarsto, kad kada nors tie vaistai pravers. Jaunesni tokių įpročių jau nebeturi“, – įsitikinusi N. Marčiulionienė.
Anksčiau, kai vaistai, palyginti su dabartinėmis kainomis, buvo pigūs ir parduodami tik vaistinėse, daugelis prisipirkdavo jų gausybę. Masinį vaistų pirkimą prieš keletą metų gerokai sumažino krizė, daug kas nebeturėjo pinigų tuo metu nereikalingiems vaistams, prireikus tuštino atsargas, keitė savo įpročius.
FAKTAI
Nereceptiniais vaistais ne tiktai vaistinėse pagal nustatytas sąlygas prekiauti leidžiama Italijoje, Portugalijoje, Švedijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Jungtinėje Karalystėje, Lenkijoje, Vokietijoje ir Vengrijoje. Pavyzdžiui, Danijoje prekybos vietose, kur leidžiama parduoti nereceptinius vaistus, galima įsigyti medikamentų nuo skausmo, mažinančių skrandžio rūgštingumą, pykinimą važiuojant, lengvinančių atsikosėjimą, priemonių nuo rūkymo. Danijos vaistų agentūra per septynerius metus, kai buvo leista nereceptinius vaistus parduoti ne tik vaistinėse, neužfiksavo, kad jų būtų suvartojama daugiau.
Vitalija JALIANIAUSKIENĖ
