Parama bendradarbiavimui
Jau nuo rugsėjo 14 d. startuosianti Lietuvos žuvininkystės sektoriaus 2021–2027 metų programos priemonė „Mokslo atstovų ir akvakultūros įmonių bendradarbiavimo veiklos“ yra puikus įrankis, skatinantis šį labai svarbų dialogą, siekiantis didinti sektoriaus ekonominį konkurencingumą ir kartu užtikrinti ilgalaikį aplinkosauginį tvarumą.
Didžiausia paramos suma vienam projektui siekia iki 100 tūkst. eurų. Parama galima padengti iki 75 proc. visų tinkamų išlaidų.
Remiama veikla – taikomieji moksliniai tyrimai, kurie skirti skatinti mokslininkų ir akvakultūros gamintojų keitimąsi žiniomis, sprendžiant aktualias akvakultūros sektoriaus problemas, vykdomi bendradarbiaujant mokslo ir akvakultūros sektoriaus atstovams, taip pat su minėtais tyrimais susiję: duomenų rinkimas ir tvarkymas, bandomieji projektai, žinių ir mokslinių tyrimų rezultatų sklaida, seminarai ir geriausia praktika.
Projektai pagal priemonę bus renkami iki lapkričio 9 d.
Netradicinis verslas
Geriausiai šios partnerystės naudą praktikoje iliustruoja realūs pavyzdžiai, vienas jų – UAB „Aquaculture“ su ES parama įgyvendinamas inovatyvus projektas „Afrikinių šamų auginimo biodribsnių aplinkoje technologija“. Šis projektas yra puikus įrodymas, kaip mokslo žinios ir inžinerinis tikslumas kuria visiškai naujus akvakultūros standartus.
Kaune įsikūrusi UAB „Aquaculture“, glaudžiai bendradarbiaujanti su akademine bendruomene, nėra tradicinis verslas. Bendrovės istorija neatsiejama nuo Vytauto Didžiojo universiteto, kuriame vienas iš jos įkūrėjų Mantas Brazauskas skyrė daugiau nei dešimtmetį uždarųjų akvakultūros sistemų analizei, kūrimui ir tobulinimui. „Nuolatiniai tyrimai, dalyvavimas tarptautinėse mokslinėse konferencijose ir glaudus bendradarbiavimas su tyrėjais leido sukaupti unikalią teorinę bazę“, – sako M. Brazauskas.
Tačiau mokslininkai puikiai supranta, kad laboratoriniai atradimai realią vertę įgauna tik tada, kai tampa praktika, todėl siekiant šiuos atradimus paversti veikiančiomis sistemomis, prie komandos prisijungė inžinerijos ekspertas Mindaugas Brazauskas, padėjęs sukurti tiltą tarp akademinio mokslo ir pramonės. Pasak jo, labai svarbu, kad technologija būtų ne tik inovatyvi, bet ir funkcionali.
Biodribsnių technologija
Pagrindinis UAB „Aquaculture“ projekto tikslas yra sukurti, išbandyti ir potencialiems vartotojams pristatyti pažangią technologiją, leisiančią užtikrinti kuo didesnį afrikinių šamų auginimo uždarose recirkuliacinėse sistemose intensyvumą.
Biodribsnių technologija yra tvari akvakultūros sistema, kuri žuvų atliekas paverčia naudinga ir maistinga biomase. Vandenyje auginamos naudingos bakterijos sujungia toksiškus amoniako junginius į baltymų dribsnius, kurie tarnauja kaip papildomas maistas šamams, o pati sistema taupo vandenį bei pašarus. Praktikoje ši sistema veikia per atliekų perdirbimą, kuomet specialios bakterijos sunaudoja nesuvalgytą maistą ir žuvų išmatas. Susidarę baltyminiai dribsniai aprūpina šamus papildomomis maistinėmis medžiagomis, o vandens taupymas pasiekiamas sistemai pačiai save išsivalant per biologinius procesus.
„Nors biodribsnių technologija atveria neįtikėtinas galimybes, jos valdymas reikalauja aukštos kompetencijos ir griežtos kontrolės, o mokslo ir verslo partnerystė čia vaidina lemiamą vaidmenį, nes tik pasitelkus mokslines žinias galima suvaldyti šios sistemos jautrumą“, – teigia Mantas Brazauskas. Šios sistemos privalumai yra mažesnės vandens sąnaudos, geresnis pašaro įsisavinimas ir geresnė aplinkos apsauga, tačiau egzistuoja ir tam tikri iššūkiai, tokie kaip didesnės elektros energijos sąnaudos ir rizika sutrikus aeracijai (vandens prisotinimui deguonimi).
Žuvininkystės sektoriaus modernizavimui reikalaujant kapitalo investicijų, ES parama tampa esminiu tramplinu inovacijoms, finansuojančiu personalo darbo užmokestį, komandiruotes, specializuotų paslaugų pirkimą bei reikalingą ilgalaikį turtą. UAB „Aquaculture“ patirtis įrodo, kad tokia parama padeda įgyvendinti ateitį keičiančius sumanymus ir kurti aukštos pridėtinės vertės produktus.
