Visgi yra ir tokių atvejų, kai paaugliai naudojasi vaikų teisių budrumu – ima manipuliuoti ir šantažuoti tėvus – kaltina juos nebūtu smurtu, netgi nuodijimu.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Ingrida braukia ašarą ir pasakoja apie beviltišką savo šeimos situaciją: „Kas yra daroma su tvarkingom šeimom, su tvarkingom mamom...“
Jos paauglė keturiolikmetė dukra ėmė bendrauti su 17-mečiu vaikinu. Mamai paprieštaravus, dukra ėmė skųstis savo mokytojai, kuri kreipėsi į vaikų teises. O kaltinimų mamai – visa virtinė: dukra teigia, kad motina ją nuodija, nuolat prieš ją smurtauja ir prievartauja.
„Tie parodymai kiekvieną kartą pateikiami vis kitokie“, – tikino paauglės mama.
Dukrą vaiko teisių pareigūnai iš motinos paėmė ir perdavė globėjams. Moteris sako, kad bando išlikti stipri ir ketina kreiptis į teismą, siekdama apskųsti tokį sprendimą ir susigrąžinti vaiką.
„Pavargus. Psichologiškai, galbūt dvasiškai, esu pavargus“, – tikino moteris.
Tačiau, kol bus išsiaiškinta, kas kaltas, o kas ne, užtruks, o dėl ateities, kaip sako mama, niekas nėra aišku.
„Laukiu atsakymo ir nežinau, kas toliau laukia. Ką dar pasakys“, – teigė Ingrida.
Su panašiomis situacijomis susiduria nemažai šeimų visoje Lietuvoje. Vis garsiau kalbama apie itin jautrią temą – smurtą prieš vaikus. Vaikų teisių valdinininkai į skundus nereaguoti negali, nes kiekvienas atvejis gali būti kritinis. Tačiau paaugliai, suprasdami, kokia jautri ši tema, kartais ima manipuliuoti pareiškimais.
„Vaikų linija“ kasdien sulaukia apie 250 skambučių
Gyventojų nuomonės apie smurtą šeimoje ir fizines bausmes nepaklusniems vaikams – dvejopos:
„Nu, vaikams tai buvo, anūkams jau ne...“
„Jie per daug jau žino savo teises, o pareigų, atrodo, ne, nei padėt tėvams, nei klausyt, nei gerbt.“
„Jeigu augintume savo vaikus taip, kaip mus augino, tai atimtų iš karto. Iš karto. O ką, mes užaugom bloga karta? Ne.“
„Ne, ne... Nu, kaip gali vaiką mušt? Nežinau, neįsivaizduoju. Reikia spręst žmogaus vidines problemas, nes tu vaiką purtydamas, nu, ką tu pasieksi? Nieko. Tas vaikas toliau eis purtyt. Vaikas turi augt saugioj, laimingoj aplinkoj.“
„Jinai kartais labai susierzina. – Kai neklausai? – Jo. – Bet stengiesi klausyti? – Jo.“
Nemokamą ir anonimišką emocinę paramą vaikams ir paaugliams teikianti tarnyba „Vaikų linija“ jungia daugiau nei 400 savanorių konsultantų, kurie atsiliepia ir išklauso pagalbos ieškančius vaikus. Tarnybos atstovė pasakoja, kad per dieną į juos kreipiasi apie 250 vaikų.
„Vieno pokalbio metu vaikas gali paliesti pačias įvairiausias temas“, – teigė „Vaikų linijos“ psichologė Jurgita Smiltė Jasiulionė.
Visgi atstovė pastebi, kad, jei vaikas kreipiasi dėl patiriamo smurto, dažniausiai tai būna susiję su jo artimiausia aplinka.
„Didžioji dalis to agresyvaus elgesio arba smurtinio elgesio, kurį patiria vaikai, jie patiria iš pačių artimiausių žmonių“, – sakė „Vaikų linijos“ psichologė.
Požiūris į smurtą prieš vaikus nelabai keičiasi
Vaiko teisių gynėjų užsakymu atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad fizinio smurto tolerancija visuomenėje nors ir mažėja, vis dar labai ženkli. 2022 metais net 58 proc. apklaustųjų, priklausomai nuo aplinkybių, būtų linkę vaikams taikyti fizines bausmes. Per metus šis skaičius mažėjo 13 proc.
„Pokytis 13 proc., tikrai jisai yra, nu, toks nemažas, per porą metų. Bet noriu pabrėžti, kad yra nepakankamas. Dar 45 proc. svarstytų“, – tikino Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vadovė pabrėžia, kad smurtas prieš vaikus gali būti ne tik fizinis, bet ir psichologinis: „Užsipuolant paauglį, tu nevykėlis, kada tu grįžai, iš tavęs nieko neišaugs, ten, nežinau, kaimyno vaikas geresnis, ir panašiai.“
Ilma Skuodienė sako, kad nuo 2017 metų, kai Lietuvoje buvo uždraustas bet kokios rūšies smurtas prieš vaikus, pokytis vyksta, tačiau ne taip sparčiai, kaip galėtų. Per metus vaiko teisių gynėjai gauna maždaug 14 tūkstančių kreipimųsi dėl smurto prieš vaikus. Maždaug 700 iš tų atvejų besikreipiantys būna patys vaikai.
Tačiau yra ir kita medalio pusė – dalis šiame amžiuje užaugusios kartos jaunuolių nesugeba susitvarkyti net ir su nedidelėmis stresinėmis ar konfliktinėmis situacijomis, bijo iššūkių.
Visą reportažą žiūrėkite siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
Iš paskos "globėjai" -oj atleisk -nesužiurejom
