Vaizdas, kaip ji teigia, buvo itin slogus ir sunkiai suvokiamas – tokio kiekio žuvusių gyvūnų vienoje atkarpoje ji dar nebuvo mačiusi.
Brigita pasakoja, kad vairuotojai juos buvo priversti apvažiuoti, o situacija kėlė ne tik liūdesį, bet ir iškėlė nemažai klausimų.
Autostrados pakelėse pastebėjo daugybę partrenktų gyvūnų
Mergina teigia nesupratusi, kas galėjo lemti tokią masinę gyvūnų žūtį keliuose.
„Važiavau savaitgalį į Klaipėdą ir pakraupau, nes autostradoje, maždaug kas 2-3 kilometrus, nuo pat Vilniaus iki pajūrio, gulėjo po nutrenktą meškėną...
Tiek pakelėse, tiek vidury kelio, visos mašinos apvažinėjo, atrodo, net nespėji skaičiuoti jų.
Kraupus vaizdas tikrai, labai gaila gyvūnėlių, net nesupratau, kas vyksta, neteko dar to matyti...
Kyla klausimas, kodėl jų tiek daug ir kas galėjo lemti tokį staigų ir masinį jų žuvimą šiame kelyje – ar tai susiję su jų migracija, sezonišku aktyvumu ar kitomis aplinkybėmis?“ – rašo ji.
Gamtininkas atskleidė, ką tai iš tikrųjų reiškia
Naujienų portalui herpetologas Gerardas Paškevičius, dar žinomas kaip Džiunglių žmogus, pasakoja, kad dažniausiai po automobilių ratais pakliūna usūriniai šunys ir barsukai.
Jis taip pat pabrėžia, kad tai, kas skaitytojos buvo pastebėti kaip „meškėnai“, greičiausiai nėra šie gyvūnai, nes meškėnų Lietuvoje yra labai mažai ir jie nėra įprasta rūšis mūsų gamtoje.
„Usūriniai šunys yra invazinė rūšis, į Lietuvą atvežta dar sovietmečiu, o barsukai – visiškai vietiniai gyvūnai. Jų žūtis keliuose gali būti susijusi ir su sezoniniu aktyvumu: tiek usūriniai šunys, tiek barsukai žiemą miega, o pavasarį pabunda ir tampa judresni“, – sako jis.
Anot G. Paškevičiaus, žiemą gyvūnų keliuose būna mažiau, todėl ir jų žūčių tuo metu beveik nefiksuojama. Tačiau ankstyvą pavasarį situacija keičiasi – dar iki pasukant laiką jų aktyvumas pamažu didėja, bet automobilių srautas tuo metu dažniausiai būna mažesnis ir labiau nuspėjamas pagal įprastą ritmą.
„Problema išryškėja tada, kai pasukamas laikas: žmonių piko valandos persislenka, o gyvūnų dienos ritmas lieka toks pats. Dėl to gyvūnų judėjimas – kai jie keliauja iš nakvynės vietų į maitinimosi teritorijas ir atgal – ima sutapti su intensyviausiu eismu“, – pabrėžia pašnekovas.
Būtent šis sutapimas, anot jo, kai gyvūnai būna aktyviausi, o keliuose padaugėja automobilių, ir lemia dažnesnes jų žūtis keliuose.
Siunčia patarimą vairuotojams
Pasak herpetologo, yra būdų, kaip išvengti susidūrimų su barsukais ar usūriniais šunimis keliuose. Visų pirma, vairuotojai turėtų būti dėmesingi ir vairuodami nenaudoti telefono, o visą dėmesį sutelkti į kelią.
Jis priduria, kad tai ypač svarbu, nes laukinių gyvūnų akys naktį atspindi automobilio žibintų šviesą, todėl jie gali būti pastebėti iš anksto. Vis dėlto, norint laiku sureaguoti ir išvengti susidūrimo, būtinas vairuotojo budrumas ir tinkama reakcija.
„Labai ekstremaliose situacijose gyvūnai gali išbėgti netikėtai. Dažniausiai jie dar įvertina situaciją, tačiau, jei pamato stovinčią ar artėjančią transporto priemonę, kartais sustingsta kelyje.
Jei vairuotojas važiuoja tiesia trajektorija ir nesiima jokių manevrų, tuomet įvyksta susidūrimas. Tokios situacijos dažnai kyla ir dėl to, kad vairuotojai ne visada pakankamai atidžiai stebi kelią“, – aiškina pašnekovas.
Anot G. Paškevičiaus, vairuotojams pirmiausia reikėtų išlikti itin atidiems kelyje, ypač tam tikru paros metu. Pavojingiausias laikas, jo teigimu, yra auštant ir saulei leidžiantis, kai gamtoje vyksta aktyviausias gyvūnų judėjimas.
Tuo metu gyvūnai keliauja tarp savo miego ir maitinimosi vietų, todėl jų judėjimas tampa intensyvesnis. Būtent šiuo laikotarpiu jie dažniau kerta kelius, o tai padidina susidūrimų su automobiliais riziką.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
