Roza Chotoro kalnų slidinėjimo centro tribūnose susirinkę žiūrovai aiktelėjo didžiuliame ekrane išvydę, kaip griūna Ieva Januškevičiūtė.
„Man labiausiai gaila ne dėl to, kad griuvau, bet dėl to, kad griuvau važiuodama gerai“, - prisipažino Ieva Januškevičiūtė – pirma Lietuvos istorijoje sportininkė, dalyvaujanti olimpinių žaidynių moterų kalnų slidinėjimo varžybose.
Dėl oro sąlygų kiek vėliau prasidėjusiame slalomo milžino varžybų antrajame nusileidime lietuvė nepasirodė apatinėje trasos atkarpoje, kuri matoma iš Roza Chutoro kalnų slidinėjimo centro tribūnų. Jose pliaupiančio lietaus ir vėliau pasipylusio sniego išbandymą atlaikę žiūrovai tik didžiuliame ekrane išvydo ir aiktelėjo, pamatę kaip griūna ir šlaitu čiuožia žalią Lietuvos rinktinės aprangą vilkinti I.Januškevičiūtė.
„Griūdama su lazda truputį užsigavau plautį, iškart buvo sunku kvėpuoti“, - jau vėliau, praėjus beveik valandai po varžybų pasakojo sportininkė, prieš tai apsikabinusi su savo pirmąja trenere, Amerikos lietuve Jennifer Virskus, iš JAV atvykusia pasižiūrėti savo buvusių auklėtinių olimpinio debiuto – ji yra treniravusi ir rytoj slalomo milžino trasoje kovosiantį Roką Zavecką.
Po pirmo nusileidimo I.Januškevičiūtė buvo 71-oje vietoje tarp 74 finišą pasiekusių sportininkių. Dar 15 griuvo arba išslydo iš trasos ir pasitraukė iš varžybų.
Olimpine čempione šioje rungtyje tapo slovėnė Tina Maze. Jos dviejų nusileidimų laiko suma – 2 min. 36,87 sek. Antra finišavo austrė Anna Fenninger (2 min. 36,94 sek.). Bronzą iškovojo vokietė Victoria Rebensburg (2 min. 37,14 sek.).
Paskutinė tarp finišavusiųjų, 67-ta, liko smuiko virtuozė Vanessa Mae, olimpiniuose protokoluose įrašyta kaip Vanessa Vanakorn. Savo tėvo gimtinei Tailandui atstovaujanti muzikantė nuo čempionės atsiliko 50,1 sek., bet po finišo sulaukė tikrai ne mažiau dėmesio, nei T.Maze.
Rytoj slalomo milžino varžybose rungsis vyrai. Tarp jų bus ir 17-metis R. Zaveckas.
Olimpiadoje ir I.Januškevičiūtė, ir R.Zaveckas dar lenktyniaus slalomo trasose.
Kas atsitiko, kodėl griuvai?
Griūti kalnų slidinėjime labai įprastas dalykas. Vartai buvo pastatyti ant kauburio. Jei tokioje vietoje laiku neperkeli kūno svorio, dažniausiai nuslįsti. Aš nuslydau ir nespėjau į kitus vartus. O šone buvo minkšto sniego, todėl ir griuvau.
Ar antrą nusileidimą pradėjai greičiau, nei pirmą?
Antrajame jau nebejaučiau tokio jaudulio, kaip prieš pirmą. Ir labiausiai gaila ne dėl to, kad griuvau, bet kad griuvau važiuodama gerai. Jačiausi daug greitesnė, labiau pasitikinti savimi. Dėl to labiausiai gaila. Bet esu patenkinta, kad pirmoje trasos dalyje važiavau taip, kaip išties galiu. Slalomo varžybose jau žinosiu, kaip reikia startuoti, kaip susitvarkyti su jauduliu.
Kur tau sekasi geriau – slalome ar slalome milžine?
Slalome. Nes slalomas milžinas man yra sunkesnė rungtis, ypač tokiose trasose. Jos man ne prie širdies – ilgos, daug lėkštumos. Nors šįkart jaučiausi geriau lėkštesnėse atkarpose, nei statesnėse.
Ar dažnai tenka lenktyniauti tokiu oru?
Kaip būtų keista, šiemet – taip. Didžioji dalis varžybų vyksta, kai arba labai sninga, arba trūksta sniego, arba lyja. Nepaisant to, kad šiandien nebaigei antro nusileidimo, tapai pirma Lietuvos atstove olimpinių žaidynių kalnų slidinėjimo varžybose. Taip. Nors ir esu nusivylusi, kad negalėjau finišuoti, labai džiaugiuosi, kad turėjau progą startuoti olimpinėse žaidynėse. Ir laukia dar vienos lenktynės.
Slalome stengsiesi būtinai finišuoti, ar važiuosi kuo greičiau?
Visada stengiuosi suderinti šiuos dalykus. Ir finišavimą, ir geresnį rezultatą. Žinoma, tai sunku. Nes jei važiuoji greitai ir gerai, kiekviena klaida yra lemtinga. Ta riba yra labai plona.
Marius Grinbergas iš Sočio
