Visa, kas gyva, žemėje laikina. Gyvūnai taip pat. Užmigdyti naminiai gyvūnai vežami utilizuoti į Plungės rajone įsikūrusią įmonę. Kartais nugaišusius augintinius šeimininkai išmeta į konteinerį arba užkasa.
Apie legalias naminių gyvūnų kapines vis dar diskutuojama. Kol jų nėra, nugaišusiems arba užmigdytiems augintiniams šeimininkai ieško vietos palaidoti. Vieni juos užkasa privačios žemėse sklypuose, kiti ieško gražesnės vietos miesto parkuose arba paprasčiausiai pavažiuoja už miesto ir išmeta pakelėse.
Veža utilizuoti
Gyvūninės kilmės atliekos – užmigdyti naminiai gyvūnėliai, nugaišę gyvuliai, rasti laukiniai gyvūnai – utilizuojami Plungės rajone, bendrovėje „Rietavo veterinarinė sanitarija“.
Panevėžio veterinarijos klinikos vadovo Kazimiero Paltaroko aiškinimu, jo klinikoje užmigdyti naminiai gyvūnai ir susidariusios po operacijų gyvulinės kilmės atliekos išvežamos į bendrovę „Panevėžio specialus autotransportas“.
„Yra sudaryta sutartis su „Panevėžio specialiu autotransportu“, – aiškino veterinarijos gydytojas. – Įmonės teritorijoje stovi specialūs konteineriai, kuriuose laikomi užmigdyti gyvūnai, medicininės atliekos po operacijų. Kai konteineris prisipildo, atvažiuoja „Rietavo veterinarinė sanitarija“ ir išveža. Per mėnesį tokių atliekų susidaro nedaug.“
Vakar apsilankius K. Paltaroko veterinarijos klinikoje gydytojas rodė, kur deda susidariusias gyvūninės kilmės atliekas, kol išveža į „Panevėžio specialaus autotransporto“ bendrovę. „Turiu specialų maišą ir į jį kraunu, – rodė maišą veterinaras. – Štai ir šiandien popiet darysiu sterilizacijos operaciją. Atliekas sudėsiu į maišą, o kitos savaitės pradžioje išvešiu, kur priklauso.“
Bekalbant su gydytoju, į kliniką panevėžietė atvežė 12 metų kalę Diną. Jos šeimininkė ponia Angelė sakė, kad pudelių veislės kalytei prireikė veterinaro pagalbos.
Moteris susigraudino išgirdusi klausimą, ar vertėtų įrengti kapines gyvūnams. „Net nežinau, – svarstė ji. – Kažkaip liūdna apie tai kalbėti... Turime sodą, todėl galėtume augintinį palaidoti. Tačiau ne visi žmonės, laikantys gyvūnus, turi sodus ar žemės sklypus. Galbūt reikėtų tokių kapinaičių.“
Krauna į konteinerį
Bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus vadybininkas Sigitas Vainauskas sakė, kad per mėnesį įmonėje esančiame konteineryje naminių gyvūnų gaišenoms ir medicininėms atliekoms jų susikaupia apie 300 kilogramų. „Specialus konteineris laikomas šaldymo kameroje, – pasakojo S. Vainauskas, – kai jis būna pilnas, atvažiuoja rietaviškiai ir išveža utilizuoti. Pas mus nugaišusius naminius gyvūnėlius atveža patys panevėžiečiai, čia atkeliauja ir užmigdytieji K. Paltaroko veterinarijos klinikoje.“
Kad neužkastų bet kur
Berčiūnuose esančios veterinarijos klinikos vadovas Vytautas Jurgaitis neišmeta užmigdytų gyvūnų į pamiškes. „Užmigdytus gyvūnėlius ir susidariusias gyvūninės kilmės medicinines atliekas iš klinikos išveža bendrovė „Švaros komanda“, o paskui jie vežami utilizuoti į netoli Rietavo esančią įmonę. Tokių atliekų per mėnesį susidaro nedaug. Manau, kad dauguma žmonių patys sugalvoja, kur palaidoti nugaišusius augintinius. Geriausia būtų, kad atsirastų naminių gyvūnėlių kapinės. Tuomet žmonėms nereikėtų sukti galvos, kur palaidoti augintinį“, – įsitikinęs kalbėjo veterinarijos gydytojas ir pridūrė: „Dabar gyvūnėliai laidojami įvairiose vietose. Teko girdėti, kad Kaune žmonės net paminklą augintiniui pastatė.“
Kad reikia pagalvoti apie gyvūnėlių kapines, sako ir miesto Savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vedėjas Normundas Šarkanas. Valdininkas pritartų tokių kapinių steigimui. „Juk gyvūnėliai šeimose auginami ne vieną dieną, o kelerius metus. Prie jų priprantama, o kai jie nugaišta, tenka rūpintis, kur padėti. Ir pačiam reikėjo galvoti, kur laidoti nugaišusius šunis. Vieną vežėme į mišką, o kitą užkasėme sodyboje. Beje, tokių užuominų, kad mieste reikia gyvūnėlių kapinių, buvo, bet tai buvo tik kalbos“, – sakė valdininkas ir prasitarė, kad jo vadovaujamo skyriaus nepasiekė informacija apie nelegalias gyvūnų kapines ar į šiukšlių konteinerius išmestas gaišenas.
Taisyklės įpareigoja
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotoja Angelė Plančiūnaitė dienraščiui aiškino, kad jiems netekę sulaukti pranešimo apie Panevėžio regiono miškuose gyventojų aptiktus negyvus gyvūnus. „Tiesa, – prisiminė aplinkosaugininkė, – prieš kelerius metus buvo gauta informacija, kad prie vienos skerdyklos palikti kritę gyvuliai. Dar buvome gavę skundą, kad, berods, Kupiškio rajono miške mėtosi gyvūnų kaulai. Tokie dalykai draudžiami, nes šalyje galioja Atliekų tvarkymo taisyklės, įpareigojančios susidariusias gyvūninės kilmės atliekas utilizuoti. Tačiau ne visi jų laikosi. Gerai būtų, jeigu gyventume teisingai, tuomet ir taisyklių nereikėtų. Tačiau kol kas to nėra. Ir taisyklės nurodo, kaip elgtis.“
R. Mikučionytė
