Giedrė POTELIŪNAITĖ
Vilkijoje įsikūręs Antano ir Jono Juškų muziejus kasdien sulaukia gausaus lankytojų būrio. Maždaug 300 metų senumo name, kuriame dabar įkurtas muziejus, iš pradžių buvo antrosios Vilkijos bažnyčios klebonija, vėliau šiame name gyveno garsus tautosakininkas, etnografas ir kalbininkas Antanas Juška.
Prieš Antrąjį pasaulinį karą senoji klebonija buvo parduota miestelėnams. Naujųjų šeimininkų namuose dažnai svečiuodavosi garsūs mokslo, meno ir kultūros žmonės: M.K. Čiurlionis, A. Žmuidzinavičius, N. Rerichas, B. Dauguvietis, V. Mykolaitis-Putinas, S. Nėris, J. Naujalis, A.R. Niemis, V. Kuzma ir daugelis kitų.
1990 metais čia įkurtas muziejus, kuriame eksponuojami daiktai, vienaip ar kitaip susiję su A. ir J. Juškų gyvenimu ir darbais. Muziejus ypač didžiuojasi saugomais XIX a. pabaigoje spausdintais brolių Juškų darbais, originaliais Vydūno laiškais, B. Buračo asmeninės bibliotekos knygomis, nemenkais liaudies buities, senosios Vilkijos miesto ir gyventojų fotografijų, dokumentų rinkiniais, nedidele, bet įvairia archeologijos kolekcija.
Muziejaus darbuotoja Vida Sniečkuvienė džiaugiasi, jog muziejuje apsilanko vis daugiau turistų iš užsienio. Štai prieš keletą dienų lankėsi italai, olandai ir australai. "Australai labai nustebo išgirdę, kad šiam namui jau 300 metų, ir visi kaip susitarę kraipė galvomis - juk jų šalis jaunesnė už mūsų muziejas namelį", - prisiminė V. Sniečkuvienė.
Paprastai ekskursija po muziejų su gidu trunka apie valandą "Tačiau žmonėms čia gera ir jauku, jie nenoriai palieka muziejų, todėl kartais ekskursijos užsitęsia net iki 3 ir daugiau valandų", - pasakojo muziejininkė. Iš tiesų muziejuje pasijunti tarsi nusikėlęs į praeitį. Kvepia dūmais ir medžiu, sienos nukabinėtos drožiniais ir paveikslais, langinės išmargintos tautiniais raštais, o prieblandoje gali pajusti gyvą praeities dvasią.
"Sulaukiame vis daugiau ne tik organizuotų turistinių ar moksleivių grupių, bet keliaujančių šeimų su vaikais. Štai prieš keletą dienų iš Kauno seneliai atvežė anūkus ir sakė mums - girdi, kas kitas, juos atveš ir nors kiek leis prie Lietuvos praeities prisiliesti, - džiaugėsi V. Sniečkuvienė.
Muziejininkė pati gyvena viename iš muziejuje esančių kambarėlių, todėl mielai priima iš anksto susitarusius žmones apžiūrėti muziejaus ir ne darbo metu. "Jeigu žmogus labai nori, galiu jam aprodyti muziejų ir sekmadienį vakare. Pasitaiko, kad paskutinius žmones iš muziejaus išlydžiu 11 valandą vakaro. Bet visi lankytojai džiugina - netgi tie, kurie derasi dėl 1,5 lito kainuojančio bilieto", - šypsosi V. Sniečkuvienė.
