„Gruzija tebėra įsipareigojusi dėl savo jėgos nenaudojimo pažado, kurį vienašališkai davė 2010 metais“, - sakė vyriausiasis derybininkas Davidas Zalkalianis po naujausio tarptautinių tarpininkų remiamų taikos derybų rato Ženevoje.
Pasak jo, panašaus pažado reikia iš Maskvos - po įvykių Ukrainoje, kurie rodo „didėjantį Rusijos kategoriškumą jai stengiantis sutrukdyti kaimyninėms šalims realizuoti savo laisvus užsienio politikos pasirinkimus, per jų teritorinio vientisumo ir suverenumo pažeidimą".
Dvi dienas trukusios ir trečiadienį pasibaigusios Gruzijos ir Rusijos derybos buvo jau 27-osios nuo to laiko, kai Maskva 2008-ųjų rugpjūtį nugalėjo savo buvusią satelitę per žaibišką karą.
Gruzija ir Rusija kariavo dėl Pietų Osetijos ir Abchazijos, kur separatistai jau buvo atsiskyrę nuo Gruzijos po Sovietų Sąjungos žlugimo 1991-aisiais.
Rusija 10-ajame dešimtmetyje ten dislokavo savo pajėgas ir sako, kad tas karas buvo atsakas į Gruzijos puolimą.
Po karo Rusija pripažino minėtų regionų nepriklausomybę. Tačiau Gruzija ir didžioji dauguma tarptautinės bendrijos vis dar laiko juos Gruzijos teritorija.
„Gruzija sąžiningai vykdo ugnies nutraukimo susitarimą, draudžiantį naudoti jėgą, ir yra nuolat ignoruojama ir pažeidžiama Rusijos Federacijos“, - sakė D.Zalkalianis.
Didelius nesutarimus kelia Rusijos pajėgų ir minėtų atsiskyrusių regionų saugumo pajėgų statomos spygliuotų vielų tvoros ir kasami grioviai palei ugnies nutraukimo liniją, kuriuos Gruzija laiko bandymu sukurti aiškią sieną.
D.Zalkalianis sakė, kad tvorų statymas buvo sustojęs vasarį, kai Rusijos Sočio mieste, esančiame netoli Abchazijos, vyko žiemos olimpiada.
„Mes buvome patikinti, kad tokia veikla bus sustabdyta, bet, deja, jau kitą dieną po Sočio olimpiados ši neteisėta veikla buvo vykdoma toliau“, - sakė jis.
Naujas derybų ratas turi įvykti birželio 17-18 dienomis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
