Verslininkams teigiant, jog Lietuvoje tiesiog nėra įstaigų, galinčių perimti šiuos augintinius, valstybės institucijos pateikia kitokį teisinį vertinimą.
Institucija sprendimų dėl sankcijų nepriima
Portalas tv3.lt kreipėsi į Aplinkos ministeriją komentaro dėl laukinių gyvūnų laikymo.
Aplinkos ministerijos Strateginės komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Dačinskaitė pabrėžė, jog ministerija kuria teisinę bazę, tačiau konkrečių leidimų išdavimu ar nuobaudų skyrimu neužsiima:
„Aplinkos ministerija pagal jai pavestas funkcijas, rengia teisės aktus reglamentuojančius laukinių gyvūnų naudojimą (įskaitant ir laikymą nelaisvėje) ir gerovę. Pagrindinės nuostatos ir reikalavimai dėl laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje nustatyti Laukinės gyvūnijos įstatyme, Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme, aplinkos ministro tvirtinamose Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
Siekiame, kad laukinių gyvūnų, kaip juslių būtybių, laikymo nelaisvėje ir gerovės reglamentavimas bei asmenų interesai juos laikyti nelaisvėje būtų proporcingai nustatyti nacionaliniuose teisės aktuose, būtų suteikti pereinamieji laikotarpiai įgyvendinti teisės aktų pakeitimus. Būtent todėl 2023 m. patvirtintuose pakeitimuose buvo nustatytas maksimalus pusantrų metų terminas sąlygoms sutvarkyti.
Atkreipiame dėmesį, jog Aplinkos ministerija nedalyvauja priimant sprendimus dėl konkrečių leidimų ar sankcijų – tai priskirta atitinkamai Aplinkos apsaugos agentūros ir Aplinkos apsaugos departamento kompetencijai.“
Nurodymo migdyti gyvūnus nebuvo
Ministerijos atstovė paneigė prielaidas, neva verslininkams buvo įsakyta drastiškai atsikratyti gyvūnais. Anot jos, Aplinkos apsaugos departamentas tik supažindino bendrovę su teisiniu reguliavimu, kuris įsigaliotų netekus leidimo:
„Pagal Aplinkos ministerijos turimą informaciją, nurodymo nugaišinti gyvūnus nebuvo. Aplinkos apsaugos departamentas savo rašte informavo ūkio subjektą apie Laukinės gyvūnijos įstatymo 8 str. 14 dalies nuostatas: „14. Jeigu leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimas panaikinamas, per 30 kalendorinių dienų nuo sprendimo dėl leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus galiojimo panaikinimo priėmimo laukiniai gyvūnai savininko sprendimu gali būti perduodami kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus, arba nužudomi ar nugaišinami laikantis Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo reikalavimų.“ Tai yra ūkio subjekto pasirinkimo galimybės, kokia kryptimi galima veikti, o ne institucijų nurodymas, ir jos aktualios tik panaikinus leidimą.
Iki tol išlieka pagrindinis kelias – sutvarkyti laikymo sąlygas taip, kad jos atitiktų reikalavimus, arba gauti leidimą laikyti gyvūnus kitoje, tam tinkamoje vietoje, ką taip pat numato aktualios įstatymo nuostatos.“
Terminai ir reikalavimai galioja visiems
Komentuodama teisės aktų taikymą, V. Dačinskaitė pažymėjo, kad „Gamtos perlas“ nėra zoologijos sodas, todėl jam galioja bendrosios Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, o pasirengimui buvo skirtas pakankamas laikas:
„Yra patvirtinta 1999 m. kovo 29 d. Tarybos direktyva 1999/22/EB dėl laukinių gyvūnų laikymo zoologijos soduose, kurioje nustatyti zoologijos sodams privalomi įgyvendinti reikalavimai. Bet ši direktyva nėra nauja (1999 m.) ir „Gamtos perlas“ nėra zoologijos sodas, neturi leidimo įkurti zoologijos sodą.
Siekiant, kad laukiniai gyvūnai nelaisvėje būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrintų minimalius jų biologinius, fiziologiniai ir etologinius poreikius bei gerovę, 2023 m. rugpjūčio 1 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-262 buvo patvirtintos nauja redakcija išdėstytos Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklės, kurios įsigaliojo 2023 m. lapkričio 1 d. Šio įsakymo 2.1 papunktyje nustatyta, kad „per 18 mėnesių nuo šio įsakymo įsigaliojimo dienos nelaisvėje laikomi laukiniai gyvūnai privalo būti įkurdinti ne blogesnėmis sąlygomis už nustatytas Taisyklių 5 priede“ – t. y., visiems laukinių gyvūnų laikytojams be išimčių buvo nustatytas vienodas pusantrų metų laikotarpis (iki 2025 m. gegužės 1 d.) pagerinti gyvūnų laikymo nelaisvėje sąlygas, kaip nustatyta Taisyklėse.
Tokią pačią pareigą laukinių gyvūnų laikytojui nustato ir Laukinės gyvūnijos įstatymas – Aplinkos ministerijai pakeitus reikalavimus dėl minimalių atskirų laukinių gyvūnų rūšių laikymo nelaisvėje sąlygų, nustatomų Taisyklėse, ne vėliau kaip per 18 mėnesių terminą nuo aplinkos ministro įsakymo įsigaliojimo įkurdinti laukinius gyvūnus ne blogesnėmis sąlygomis, negu nustatyta Taisyklėse. Aplinkybių, leidžiančių taikyti išimtį ar nukrypti nuo galiojančio teisinio reguliavimo nenumatyta.
Siekdamas, kad gyvūnams būtų užtikrintas Taisyklėse nustatytas minimalus lauko patalpų plotas, savininkas turi teisę gyvūnus (ar dalį jų) perduoti (parduoti) kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus gyvūnus, kad likusiems gyvūnams būtų užtikrintas reikiamas plotas ir kitos laikymo sąlygos.“
Finansinė atsakomybė už pažeidimus
Ministerijos specialistė atkreipia dėmesį, kad nuobaudos gresia ne už sprendimą nenaikinti gyvūnų, o už netinkamų laikymo sąlygų toleravimą:
„Atkreipiame dėmesį, jog atsakomybė kyla už laukinių gyvūnų laikymą pažeidžiant nustatytus reikalavimus (o ne už tai, jog gyvūnai nenugaišinami ar neperduodami). Taip pat, pažymime, kad Aplinkos apsaugos departamentas priima sankcijas konkrečiu atveju ir Aplinkos ministerija negali komentuoti.
Aplinkos apsaugos įstatyme reglamentuota, kad už laukinių gyvūnų laikymą pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, kai asmuo turi laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, po rašytinio įspėjimo užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų. Jei numatytas pažeidimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo septynių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad laukinių gyvūnų laikymas pažeidžiant aplinkos ministro tvirtinamose laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse nustatytus reikalavimus ar kitus laukinių gyvūnų laikymą nelaisvėje reglamentuojančius teisės aktus, turint laukinių gyvūnų teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus, jeigu tokius dokumentus privaloma turėti, užtraukia įspėjimą arba baudą asmenims nuo aštuoniasdešimt iki septynių šimtų eurų ir baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo devyniasdešimt iki vieno tūkstančio aštuonių šimtų eurų. Jei numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.“
Išeitys ir pagalba perkeliant gyvūnus
Nors išimtys taisykles pažeidžiantiems savininkams nenumatytos, ministerija mato kelis konstruktyvius situacijos sprendimo būdus ir siūlo savo pagalbą:
„Aplinkybių, leidžiančių taikyti išimtį ar nukrypti nuo galiojančio teisinio reguliavimo nenumatyta. Savininkas turi teisę gyvūnus (ar dalį jų) perduoti (parduoti) kitiems asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus gyvūnus, kad likusiems gyvūnams būtų užtikrintas reikiamas plotas ir kitos laikymo sąlygos. Taip pat yra galimybė kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą dėl naujo leidimo išdavimo laikyti gyvūnus kitoje vietoje, kurioje būtų galimybė sudaryti jiems tinkamas laikymo sąlygas, galbūt nelaikyti kitų rūšių ir jų voljerų plotas būtų panaudotas išplėsti lokių voljero plotą.
Pagal Aplinkos ministerijos turimą informaciją, 2018, 2024 m. užsienio nevyriausybinė organizacija kreipėsi į „Aglaura“ dėl galimybės išvežti jų laikomus ruduosius lokius į globos centrus Europoje, konsultavo dėl laikomo sąlygų, priežiūros pagerinimo ir su šia NVO vyksta komunikacija dėl šių gyvūnų išvežimo.
Aplinkos ministerija ir jai pavaldžios institucijos ir toliau pasirengusios prisidėti ieškant sprendimų – tarpininkauti bendraujant su globos centrais ir tarptautiniais partneriais, konsultuoti dėl reikalavimų taikymo, jei būtų toks poreikis.“
Primename, kad verslininkai Antanas ir Daina Bosai susidūrė su situacija, kuri šeimą išvertė iš koto. Jie teigia gavę raštą, kuriame nurodoma atsisakyti jų valdomame mini zoologijos sode „Gamtos perlas“ laikomų trijų lokių ir septynių lūšių – gyvūnus esą liepta nugaišinti arba perduoti tinkamas sąlygas turintiems asmenims.
Daina socialiniuose tinkluose pasidalijo apmaudu dėl „Gamtos perlui“ pateikto reikalavimo nugaišinti tris parke laikomus lokius ir septynias lūšis.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
