„Turime toliau nuosekliai judėti atsisakymo Rusijos energetinių išteklių prasme. O kiek tai bus derinama su sankcijomis ar bus daroma nebūtinai įrėminant į sankcijas, kaip nuoseklūs mūsų žingsniai, įtvirtinant mūsų energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos – kitas klausimas“, – žurnalistams antradienį Briuselyje sakė šalies vadovas.
Dėl Rusijos karo Ukrainoje Bendrijos lyderiai pirmadienį sutarė Kremliui pritaikyti šeštąjį sankcijų paketą, jame numatytas beveik viso Rusijos naftos importo embargas.
Vis dėlto dalis ES lyderių kalbėti apie septintąjį sankcijų paketą neskuba, o tikslą įvesti dujų embargo vadina dar sunkiau pasiekiamu.
Reaguodamas į tokius Europos politikų pasisakymus, Lietuvos prezidentas pabrėžė, kad šio klausimo „neturėtume (...) išiminėti a priori“.
„Turime toliau spausti tą (sankcijų – BNS) žiedą, kuriuo mes tikimės pasiekti tam tikrą rezultatą, – kalbėjo G. Nausėda. – O tas rezultatas yra, kad Rusijos visuomenė, o pirmiausia oligarchai, pradėtų jausti savo neatsakingų veiksmų padarinius“.
Jis taip pat teigė, kad reikia kuo greičiau ieškoti sprendimų, siekiant išvengti globalios maisto krizės dėl Rusijos veiksmų blokuojant Ukrainos grūdų eksportą.
Pasak šalies vadovo, Odesos uosto atblokavimas yra prioritetas, tačiau kaip alternatyva grūdų eksportui galėtų būti naudojamas sausumos kelias iš Ukrainos per Lenkiją į Lietuvą, taip pat – per Rumunijos ir Bulgarijos jūros uostus.
G. Nausėdos teigimu, Rusija „stengiasi prakišti“ naratyvą, jog maisto krizė gali kilti ne dėl karo Ukrainoje, bet dėl ES sankcijų.
„Mūsų pareiga – labai aiškiai sudėlioti viską į vietas, tai, kas vyksta (...) yra tiesioginė karo pasekmė, visa kita – išvestiniai dalykai ir Europa, įvesdama sankcijas, gina Ukrainą ir ginasi pati. Tokia yra realybė“, – kalbėjo prezidentas.
Tuo metu diskusijoje ES gynybos politikos tema šalies vadovas ragino didinti gynybos finansavimą, akcentavo, kad transatlantinis ryšys yra neatsiejama ES saugumo sudedamoji, o NATO – ES kolektyvinio saugumo pamatas.
Prezidentas taip pat ragino ES didinti finansavimą karinio mobilumo projektams, paprastinti viešųjų pirkimų gynybos srityje procedūras bei didinti prieigą įmonėms, ypač smulkiosioms ir vidutinėms, prie Europos gynybos fondo.
Šeštajame ES sankcijų Rusijai pakete taip pat numatytas didžiausio Rusijos banko „Sberbank“ pašalinimas iš tarptautinės atsiskaitymų sistemos SWIFT, kelių Rusijos valstybinių žiniasklaidos priemonių blokavimas.
