Seimas pirmadienį taip ir nesutarė, ką laikyti gerai besimokančiu studentu, ir sprendimą atidėjo ateičiai.
Po ilgų diskusijų Aukštojo mokslo įstatymo pataisų svarstyme nuspręsta padaryti pertrauką iki kito posėdžio.
Vyriausybė pirmadienį ryte patvirtino išvadą, kad gerai besimokančiu studentu būtų laikomas tas, kuris baigia sesiją be akademinių skolų. Šiuo metu gerai besimokančiu studentu laikomas tas, kurio akademinis vidurkis - ne mažiau 8 balų. Konstitucija gerai besimokančiam studentui garantuoja nemokamą mokslą.
Tačiau Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, pirmadienį apsvarstęs gerai besimokančio studento sampratą išplečiančią Vyriausybės išvadą, jai nepritarė. Už Vyriausybės išvadą balsavo 2 parlamentarai, 8 susilaikė
Švietimo ir mokslo ministras Algirdas Monkevičius, pristatydamas Vyriausybės išvadą Seime, ragino ją paremti, argumentuodamas, jog šiuo metu egzistuojantis gerai besimokančio studento apibrėžimas diskriminuoja kai kurių aukštųjų mokyklų bei specialybių studentus, mat humanitarinių ir tiksliųjų mokslų universitetų vidurkiai ženkliai skiriasi.
Tuo tarpu ministrui oponavęs Seimo vicepirmininkas Gintaras Steponavičius tikino, jog geru studentu pripažinus kiekvieną, neturintį akademinių skolų, "bus devalvuota gero mokymosi samprata".
Premjeras Gediminas Kirkilas po neeilinio Vyriausybės posėdžio, kuriame svarstytas "gerai besimokančio" studento klausimas, žurnalistams sakė, kad apsisprendimą kitąmet "dengti visų egzaminus išlaikiusių studentų mokslą" lėmė kitų Europos valstybių patirtis šioje srityje.
"Daugiausia mes pasirėmėme Europos Sąjungos šalių patirtimi. Kriterijus nustatyti, kokiais balais - ar 7, ar 8, ar koks nors kitas, bendrą vardiklį surasti labai sunku, nes balų vidurkis humanitarinių universitetų ir tiksliųjų labai skiriasi - tuo atveju arba vieni, arba kiti būtų nukentėję. Todėl aš manau, kad tuo keliu nuėjo daugelis ES valstybių, kad remia visus pažangius studentus", - kalbėjo premjeras.
Anot jo, kitų metų biudžete numatyta apie 45 mln. litų, reikalingų padengti lėšų trūkumui, susidarysiančiam, jei už mokslą nemokės visi studentai, neturintys akademinių skolų. Tačiau G.Kirkilas nepaaiškino, iš kur šios lėšos bus gautos ir kokios sritys nukentės perskirstant pinigus.
Vyriausybės išvados dėl šio įstatymo projekto svarstymo stadijoje paprašė Seimas, kuris liepą po pateikimo jai pritarė. Jei gerai besimokančiais būtų laikomi visi pažangūs studentai, valstybė, norėdama jiems garantuoti nemokamą mokslą, turėtų išleisti papildomus beveik 60 mln. litų kasmet.
"Aštuoneto" sistema, arba dabar galiojančio "gerai besimokančio" studento samprata, nepatenkinti studentai rengė protestus ir įteikė Seimui peticiją, kurioje siūloma leisti už studijas nemokėti visiems akademinių skolų neturintiems studentams.
