Juos rengiant dalyvavo 27 nacionalinės geologinės tarnybos, tarp jų ir Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos (LGT). Buvo tiriami natūralūs ir technogeniniai (sukelti žmonių veiklos) procesai, lemiantys nepageidaujamus geologinius reiškinius – žemės drebėjimus, nuošliaužas, gruntų deformacijas (pleišėjimą, tankėjimą ir brinkimą), uolienų tirpimą (karstą), dribsmėlio praskydimą ir kitus pavojus, gresiančius žemės paviršiaus stabilumui.
Vilniui, kaip matyti iš jo žemės paviršiaus stabilumo žemėlapio, aktualiausi geologiniai pavojai yra nuošliaužos, gruntų suslūgimai, sukelti dėl požeminio vandens gavybos, taip pat technogeninio grunto sluoksniai ir sankaupos. Daugiausia tokių pavojų sukelia nuošliaužos aukštuose ir stačiuose Neries ir Vilnios upių, Kaune – Neries ir Nemuno upių šlaituose liūčių ir polaidžių metu. Kauno miesto teritorija yra gana stabili, išskyrus dvi vietas – žemės paviršius kyla prie Karmėlavos ir į šiaurę nuo Garliavos.
Urbanizuotų teritorijų geologinių pavojų žemėlapiai sukurti specialiomis kosminių žemės vaizdų apdorojimo technologijomis. Šiuos žemėlapius su aprašais galima rasti tinklalapyje http://www.pangeoproject.eu. Visa informacija apie geologinius pavojus ES šalių miestuose teikiama nemokamai.
Kaip sakė LGT direktorius Jonas Satkūnas, geologinių pavojų rizika didėja plečiantis miestams, eksploatuojant naudingąsias iškasenas. ES šalyse per tokių pavojų sukeltas nelaimes kasmet žūva šimtai žmonių, o nuostoliai vertinami milijardais eurų. Todėl informacija apie geologinius pavojus yra labai reikalinga. Pirmiausia ji yra naudinga vietos valdžios institucijoms.
