Rusijos Valstybės Dūmos pirmininkas Genadijus Selezniovas paragino Lietuvą kuo greičiau per jos teritoriją paleisti tranzitinį greitąjį bevizį traukinį ir įteisinti karinį tranzitą į Kaliningrado sritį.
"Perspektyviausia ir viena atsakingiausių mūsų bendradarbiavimo sričių - pagalba Rusijos Kaliningrado srities socialiniam ir ekonominiam vystymuisi. Mes dėkingi Lietuvai už konstruktyvią poziciją sprendžiant keleivių tranzito tarp Rusijos ir jos Kaliningrado srities per Lietuvą problemą. Liepos 1-ąją įsigaliojusi supaprastintų kelionės dokumentų išdavimo traukiniuose schema veikia ir tenkina abi puses", - antradienį (10.28) Vilniuje Seimo plenariniame posėdyje sakė su oficialiu vizitu viešintis Rusijos parlamento žemųjų rūmų vadovas.
"Tačiau reikia žengti toliau - būtina kuo greičiau paleisti greitąjį bevizį traukinį", - teigė G. Selezniovas.
Kaliningrado tranzito principus pagrindusiame pernai lapkritį Briuselyje pasirašytame Europos Sąjungos ir Rusijos viršūnių bendrame pareiškime pati Rusija konstatavo, kad "greitaeigio nesustojančio traukinio galimybė gali būti svarstoma tik po to, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare, nuodugniai įvertinus politinius ir teisinius aspektus ir pašalinus technines kliūtis". Lietuva visaverte ES nare taps kitų metų gegužę.
Europos Sąjunga įsipareigojo padėti Lietuvai parengti tokio traukinio galimybių studiją. Lietuvos URM savo ruožtu pareiškė, kad greitojo bevizio traukinio galimybė gali būti svarstoma tik Lietuvai įstojus į ES ir tapus Šengeno sutarties, reglamentuojančios laisvą judėjimą tarp jos dalyvių, nare.
"Išlieka poreikis tobulinti susitarimų teisinę bazę kariniam tranzitui per Lietuvos teritoriją. Norėčiau paraginti lietuvių kolegas pažvelgti į šį klausimą pragmatiškai, atsižvelgti į tai, kad pastaruoju metu įvyko rimtų Rusijos ir Lietuvos santykių pokyčių, užtikrinančių tarpusavio supratimo ir pasitikėjimo augimą. Be to, per pastarąjį dešimtmetį iš esmės pasikeitė klimatas sprendžiant karinio bendradarbiavimo klausimus Europoje ir pasaulyje", - Lietuvos parlamentarams sakė G. Selezniovas.
Praėjusią savaitę Lietuvos premjerui Algirdui Brazauskui viešint Maskvoje Rusijos vyriausybės vadovas Michailas Kasjanovas oficialiai pasiūlė pasirašyti dvišalę sutartį dėl Rusijos karinio tranzito per Lietuvą. Lietuvos Vyriausybė pareiškė šį pasiūlymą "priėmusi domėn". A. Brazauskas susitikime pažymėjo, kad esama karinio tranzito tvarka veikia sklandžiai ir Lietuva nemato būtinybės ją keisti.
Rugsėjį aukšto rango Lietuvos diplomatas, komentuodamas Rusijos ketinimus siūlyti Lietuvai pasirašyti susitarimą dėl karinio tranzito, skeptiškai vertino galimybę tai padaryti artimoje ateityje.
"Lietuva neaukos savo suverenių interesų vardan Rusijos nacionalinių interesų. Dvišalis susitarimas dėl karinio tranzito įmanomas tik tuomet, jeigu tam pritartų visos NATO valstybės", - tuomet BNS sakė aukšto rango diplomatas.
Užsienio valstybių karinių krovinių gabenimo per Lietuvą tvarką dabar reglamentuoja Lietuvos Vyriausybės patvirtintos taisyklės. Rusijos karinis tranzitas, tenkinantis Rusijos karinius poreikius Kaliningrado srityje, kur dislokuota 25 tūkst. karių, vyksta būtent pagal šias taisykles.
Dar pernai Lietuvoje viešėjęs Rusijos gynybos ministras Sergejus Ivanovas teigė, kad ši tvarka tenkina tiek Lietuvą, tiek Rusiją.
BNS
