Įvertinus tautinių mažumų kompaktiškumą Lietuvoje, gatvių pavadinimai turi būti rašomi dviem kalbomis, prioritetu laikant Tautinių mažumų įstatymą prieš Valstybės kalbos įstatymą.
Toks teiginys nuskambėjo Vilniuje vyksiančioje konferencijoje „Tautinės mažumos ir tarptautinė teisė“ Mykolo Romerio universiteto Tarptautinės ir Europos Sąjungos teisės katedros lektorės Aistės Račkauskaitės pranešime.
„Kalba yra vienas bruožų, kuris išskiria gyventojus. Kalbos vartojimas, užtikrinamas atskirose srityse, padeda išsaugoti savo tapatybę. Todėl gatvių pavadinimai yra gan svarbūs tautinėms mažumoms, norinčioms išsaugoti savo kalbą“, – padarė išvadas A. Račkauskaitė.
Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijos 11 straipsnyje 3 dalyje nurodoma, kad šalys, kurių teritorijose tradiciškai gausiai gyvena tautinei mažumai priklausantys asmenys, remdamosi savo teisinės sistemos reikalavimais, o prireikus ir sutartimis su kitomis valstybėmis, ir atsižvelgus į konkrečias sąlygas visuomenei skirtus tradicinius vietovių, gatvių pavadinimus ir kitus topografinius įrašus stengiasi daryti taip pat ir mažumos kalba, jeigu yra pakankamas tokio žymėjimo poreikis. Taip rašoma konvencijos pagrinduose.
Turi teisę į kalbą
Ten taip pat teigiama, kad tautinės mažumos turi galimybę vartoti savo kalbą santykiaudamos su administracine kalba, kuri siejama su tradicijomis ir gyvenimo būdu.
Konvencijos pagrindų nuostatos palieka valstybėms veiksmų laisvę, leisdamos atsižvelgti į aplinkybes ir prisiimti teisinius įsipareigojimus, siekti įvertinti valstybės teritorijas, kur gyvena tautinės mažumos.
Gyventojų kompaktiškumas – 20 procentų
„Kalbant apie tam tikrą konvencijos dalį nurodoma, kad viena daugiausiai klausimų keliančių nuostatų – gausiai apgyvendintos valstybės teritorijos, kur yra garantuojama galimybė keliomis kalbomis rašyti topografinius ženklus bei gatvių pavadinimus. Darytina išvada, kad 20 procentų vietos populiacijos yra riba, kai būtų vykdomi šie reikalavimai“, – teigė A. Račkauskaitė.
Pranešėja pabrėžė, kad Lietuva viena pirmųjų Aukščiausiame Teisme nagrinėjo klausimą, ar teisėtai yra naudojamos dvikalbės lentelės su gatvių pavadinimais. Ten nurodoma, kad tai nėra suderinama su Valstybės kalbos įstatymo reikalavimais. Todėl Vilniaus rajono savivaldybė buvo įpareigota nuimti tokias lenteles.
Austrija ir Čekija toleruoja dvikalbystę
Tačiau, atkreipiant dėmesį į Konvencijos 11 straipsnio nuostatas, valstybės kalbos taikymas turi būti to paties lygmens, kaip ir Tautinių mažumų įstatymas. Todėl tai yra svarstytinas klausimas ir, darytina išvada, kad gatvių pavadinimai dviem kalbomis užtikrina tautinių mažumų teisę pasirinkti savo kalbą.
Tai savo pranešime pastebėjo ir Charlotte Altenhoener Dion, Europos teisės patariamojo komiteto sekretoriaus atstovė. Anot jos, Austrijoje ir Čekijoje, kur kompaktiškai gyvena tautinės mažumos, leidžiama rašyti gatvių ir vietovių pavadinimus dviem kalbomis.
Pareiškėja pripažino, kad kiekvienas pilietis gali įregistruoti savo vaiką tam tikra kalba ir rašmenimis, o tai leidžia tiksliai užrašyti vardą ir pavardę.
