„Facebook“ investuotojai ir milijardieriai Peteris Thielis ir Seanas Parkeris apie išsilavinimo krizę ir naujus informacijos įsisavinimo kelius prakalbo knygoje „Milijonierius be diplomo“. Jos autorius Michaelis Ellsbergas kritikuoja esamą švietimo sistemą už neteisingai keliamus tikslus, perdėtą akademiškumą ir formalumą ir mano, kad aukštasis išsilavinimas taps „burbulu“, kuris greitu metu sprogs. Savo nuomonę jis pagrindžia dešimtimis interviu su verslininkais. Remdamasis jų patirtimi, M. Ellsbergas ragina skaitytoją lavinti praktinį intelektą, o idealiu instrumentu praktinei saviugdai įvardija nuosavą verslą (start-up).
„Forbes“ paviešino sutrumpintą ištrauką iš šios knygos.
Jums perša klaidingus įsitikinimus. Jums sakydavo: jeigu gerai mokysitės mokykloje, įstosite į gerą universitetą ir jei gerai jį pabaigsite, tai sėkmė gyvenime garantuota. Tikėtina, taip ir buvo prieš 50 metų.
Tačiau šiandien viskas kitaip. Jei jūs norite, kad pasisektų šiuolaikiniame pasaulyje, verta užsiimti įgūdžių, naudingų realiame gyvenime, lavinimu ir dirbti ties tokių savybių realizavimu, kurios padės jums aplenkti diplomuotus pirmūnus. Ir nesvarbu, mokėtės jūs universitete ar ne.
Žinoma, universitete galima išmokti daugybę įdomių dalykų, tačiau jie neturės jokios įtakos jūsų sėkmingai karjerai arba finansinei gerovei.
Jūs galite išlavinti erudiciją, kritinio mąstymo įgūdžius, išplėsti akiratį, pasinėrus į turtingą kultūrinį ir intelektinį didžiųjų mąstytojų paveldą. Tačiau neverta galvoti, kad atidžiai studijuojant visus šiuos dalykus ir kaip patvirtinimą gavus diplomą, jūs galėsite tikėtis sėkmingo įsidarbinimo ir garantijų, kad tai truks artimiausius keturiasdešimt metų, o vėliau seks gera pensija. Vis daugiau žmonių (įskaitant ir tuos, kurie neturi aukštojo išsilavinimo) ima suvokti, kad senasis sėkmingos karjeros receptas daugiau negalioja.
Pramonės amžiuje vidutinės (ir aukštesnės) klasės žmonių pagrindinis gyvenimo užsiėmimas nuo 6 iki 22 metų – gerų pažymių gavimas. Žinoma, nemažai reikšmės buvo suteikiama ir tokiems užsiėmimams kaip sportas arba savanoriškas darbas, kurie suteikia autobiografijai solidumo stojant į aukštąją. Tačiau jei paklausime tiesiai, kas, tėvų, mokytojų, politikų ir bendrai visuomenės nuomone, turėtų būti jaunų žmonių nuo 6 iki 22 metų amžiaus dėmesio centre, atsakymas bus paprastas – pažymiai.
Ar niekada nebuvote susimąstę, kaip tai absurdiška? Kaip išvis kam nors galėjo į galvą ateiti mintis, kad uolus mokymasis gali garantuoti sėkmę gyvenime? Kodėl jūs save įtikinote, kad būtent taip yra teisinga praleisti 16 savo gyvenimo metų? Kodėl reikia švaistyti savo jaunystę – milžinišką potencialą turinčius metus, kuriems būdingas entuziazmas, energija, kūrybingumas ir linksmybės? Gaunasi, kad visa tai aukojama vardan gražių „popieriukų“, patvirtinančių atitinkamos akademinės programos praėjimą.
Galbūt jūs iki šiol nepastebėjote, kad tai gana kvaila sistema. Kvailumas slypi tame, kad jei jūs nebenorite toliau dirbti mokslo srityje, tuomet viskas, ko jūsų mokė, išskyrus pamatines profesines žinias, neturės jokios įtakos jūsų sėkmei jūsų profesionalių interesų srityje. Lavindami savo praktinį intelektą, jūs, atvirkščiai, padarysite didelį indėlį į tolimesnę sėkmę.
Peteris Thielis įsitikinęs, kad aukštojo išsilavinimo industrija tuoj paseks nepavydėtinu nekilnojamo turto keliu. P. Thielis – vienas iš mokėjimo paslaugos „PayPal“ įkūrėjų, kuri per eBay buvo parduota už 1,5 mlrd. dolerių. 2004 metais jis, sukėlęs nemažai triukšmo investicijų pasaulyje, investavo 500 tūkst. dolerių į socialinį tinklalapį „Facebook“ ir tapo pirmuoju jo investuotoju. Šiandien šio talentingo investuotojo dalis kompanijoje sudaro milijardus dolerių. Būdams investicinio fondo „Clarium Capital“ prezidentu, P. Thielis valdo aktyvus, kurių suma viršija 2 mlrd. dolerių.
„Namas, kuriame gyvenu, yra labai gražus. Jo statybos šeimininkams užtruko septynerius metus. Bet praėjus septyneriems metams, savininkai nusprendė jame negyventi. Per tuos metus jų gyvenimas stipriai pasikeitė. O kas bus po 20 metų, prognozuoti praktiškai neįmanoma. Daugelis žmonių padarė didelę klaidą, pirkdami nekilnojamą turtą: jie priėmė sprendimą dėl paskolos, lygindami išlaidas kreditui su nuomos išlaidomis. Tačiau jei nuomojantis nekilnojamą turtą visada lieka platus pasirinkimas, perkant šis pasirinkimas ženkliai sumažėja. Peršasi išvada, kad pirkinys turi būti daug pigesnis nei nuoma – kaip kompensacija už tuos variantus, kurių savavališkai atsisakai“, – svarstė jis.
P. Thielis – jis, beje, baigė juridinį fakultetą Stenforde – šioje situacijoje įžvelgia tiesioginę analogiją su investicijomis į išsilavinimą aukštosiose mokyklose.
„Paimkime, pavyzdžiui, tas sritis, kurias šiandien galima laikyti daugmaž pelningomis. Patikėkite, tai bus labai neįdomios ir mažiausiai paklausios specialybės. Slaugos personalo kursai ir inžinierinės specialybės – tai du vos ne vieninteliai sprendimai profesionalaus apmokymo srityje, kurių negalima priskirti prie brangiai apmokamų ir nenaudingų. Pasirinkę juos, jūs sutinkate daugelį penktadienio vakarų praleisti bibliotekoje, mokydamiesi organinės chemijos formulių arba spręsdami technines užduotis.
Net gi tais retais atvejais, kai mokymąsi koledže galima laikyti naudinga investicija, galioja sąlyga, kad jūs eisite ir toliau mokytis bei dirbsite visą gyvenimą pagal pasirinktą specialybę. Medicinos mokykla, vėliau medicinos institutas, o tada – rezidentūra – jūsų pastangos gali būti sėkmingos tik tuo atveju, jei jūs iš tiesų norite būti gydytoju visą gyvenimą. Tačiau tokiu atveju jūs jau paties gyvenimo kelio pradžioje, kai jums dar tik aštuoniolika metų, visam likusiam gyvenimui apribosite pasirinkimą iki vieno varianto.
Tokiu atveju, ekonominės priežastys renkantis gydytojo arba inžinieriaus profesiją, t.y. tas specialybes, į kurias investavimas turi prasmę, turi būti nepamatuojamai svaresnes, negu visos kitos. Jeigu jus vis dėlto tai vilioja, man jūsų labai gaila, nes jūs renkatės tą kelią, kai visam likusiam gyvenimui atsisakote galimybės ką nors pakeisti ateities karjeroje – arba tiesiog bergždžiai leidžiate pinigus.
Jeigu žmogui į galvą šauna iš tiesų vertinga idėja, teisingiausia – iškart bandyti ją realizuoti. Bet tam pasiruošti tiesiog neįmanoma – negalima išmokti būti verslininku. Be abejonių, jeigu jūs darote kažką naujo, ko niekas iki šiol nedarė, tikrai neverta ieškoti kokią nors mokymosi programą, kuri padės ją įgyvendinti. Aš nenoriu sakyti, kad formalus išsilavinimas absoliučiai nesuderinamas su pasiruošimu verslui, tačiau nemanau, kad jis šiai veiklai žmones paruošia tinkamai. Aukštasis išsilavinimas būtinas, jei norite tapti teisininku, gydytoju, profesoriumi. O verslininkui tai nebūtina.
Aš nemanau, kad jaunimas jokiais būdais neturėtų stoti į koledžus ir universitetus. Ir net nesakau, kad visi turi tapti verslininkais. Tačiau, mano manymu, turint omeny didžiules išlaidas išsilavinimui, atėjo puikus metas pagalvoti apie tai, kad vyksta šioje srityje, ir kuo ankščiau mes tai padarysime, tuo geriau. Keisčiausia, mano požiūriu, kad išsilavinimas pavirto gyvenimo keliu, leidžiančiu žmonėms negalvoti.
Aš žinau, apie ką kalbu, kadangi remiuosi savo patirtimi. Savo laiku ir aš neatsisakiau idėjos įgyti aukštąjį išsilavinimą. Užaugau Šiaurės Kalifornijoje ir pamatinį universiteto kursą baigiau Stenforde, po to įstojau į teisės fakultetą tame pačiame universitete. Iš viso septyneri metai mokslų po mokyklos. Aš nesigailiu dėl tų metų: per tą laiką daug ko išmokau, įgijau daug draugų. Tačiau aš iš tikrųjų gailiuosi, kad mano sprendimas buvo priimtas absoliučiai automatiškai. Jeigu man ir vėl tektų spręsti, aš be abejonių rimčiau žiūrėčiau į šį reikalą. Tada aš išvis negalvojau. Sprendimas įgyti aukštąjį išsilavinimą buvo priimtas be apmąstymų, ko noriu iš gyvenimo. Pavyzdžiui, praktiškai visi žmonės, kuriems gyvenime pasiseka kažką gero nuveikti, ypač versle, turi efektyvios komandos sukūrimo įgūdžių ir puikiai žino, kaip reikia dirbti su žmonėmis. O juk to nemoko nei viename koledže ar universitete“.
P. Thielio nuomone, mūsų išsilavinimo sistema skatina jaunimą prisitaikyti. „Bet kuri iš tiesų didi kompanija elgiasi nepanašiai į kitas. Net gi jei jūs turite labai įkvepiančią idėją, tai nereiškia, kad kiti žmonės su jumis sutiks. Visiems žinoma, kad, jei jūs bandote padaryti ką nors naujo, ko prieš tai niekas nedarė, jeigu jūs pirmas sugalvojote neįprastą metodą ir pirmas pradėjote jį taikyti, aplinkiniai retai jūsų pastangas vertins teigiamai ir daug kas manys, kad jos apskritai nereikalingos. Šiuolaikinė išsilavinimo sistema bijo to, kas nauja ir unikalu – visko, kas daroma pirmą kartą“.
P. Thielis mane supažindino su Seanu Parkeriu, „Facebook“ prezidentu tais laikais, kai P. Thielis investavo į tą kompaniją. S. Parkerio nuomone, mes turime būti dėkingi internetui, kad aukštasis išsilavinimas, kuris neva garantuoja sėkmę, šiandien atneša vis mažiau dividendų, o karjeros kelio pasirinkimas, kuriuo kol kas mažai kas drįsta žengti, vis daugiau.
„Šie absoliučiai nuostabūs apmokymo ir žinių įgijimo instrumentai kiekvieną dieną tampa vis labiau pasiekiami, o formalus išsilavinimas – vis mažiau vertingas ir svarbus. Ir visi mes turime būti pasiruošę greitam mąstytojo, savamokslio, verslininko ar naujo tipo lyderio, kuris žinias įgija dėl savarankiško tyrinėjimo ar darbo su savimi, atsiradimui. Juk šiandien pirmą kartą per žmonijos istoriją visos pasaulio naujienos yra pasiekiamos visiems ir kiekvienam. Tikėtina, kad būtent tai ir yra svarbiausia revoliucinė interneto atsiradimo pasekmė.
Mano karjera prasidėjo nuo šios transformacijos pradžios, taigi, galima sakyti, tam tikra prasme aš ten atsiradau per anksti, kad galėčiau visapusiškai mėgautis jos vaisiais. Auga karta, kurią ugdė Wikipedia, kuriai nuo vaikystės skiepijama idėja, kad ji yra ne tik medijos priemonių vartotoja, bet ir jų kūrimo proceso dalyvė. Tai šios kartos atstovams suteikia teisę mediją vertinti skeptiškiau ir greičiau ir teisingiau vertinti, kas tiesa, o kas melas, kad iš tiesų turi realias žinias ir valdžią, o kas yra paprastas šarlatanas. Ir šis gebėjimas analizuoti informaciją yra nepaprastai svarbus, juk šiuolaikiniams vaikams tenka vertinti kalnus informacijos. Pirmą kartą per žmonijos istoriją jie turi galimybę gauti visas pasaulio naujienas, prie kurių prieiga įmanoma iš visų vietų. Visa tai turėjo įtakos tam, kad nauja karta jau nebeleidžia realybei diktuoti jai sąlygų, ji pagaliau turi viską tam, kad norėdama gali sukurti kažką unikalaus.
Šiandien kiekvienas vidurinės mokyklos mokinys gali prisijungti prie tinklo ir „iškasti“ visą informaciją tuo klausimu, kuris jį domina. Ir svarbiausia, kad šiuo metu visa informacija apjungta nuorodomis, ir vaikams nebereikia atskirai ieškoti temų. Tradicinis mokymosi metodas – tai nuoseklios informacijos pateikimas, kurią galima patalpinti į vadovėlį ir skaityti ją verčiant vieną puslapį po kito, pradedant nuo faktų, kuriuos kažkas kitas įvardijo kaip svarbius ir pamatinius, ir palaipsniui judant į priekį. Iš tiesų visa informacija apie žmoniją glaudžiai ir sudėtingu būdu persipina, ir struktūrizuoti ją iš tiesų nelabai net įmanoma. Tačiau kuriant tokį informacinį šaltinį, kaip knyga, linijinės struktūros neįmanoma išvengti; be to, šis metodas puikiai dera su chronologiniu medžiagos pateikimu ir jo įsisavinimu, priimtu mūsų mokyklose. Tačiau šiandien didžiulis informacijos kiekis, prieinamas visiems, yra apjungtas atsitiktiniu, nesisteminiu būdu, todėl kiekvienas gali rinktis savo asmeninį kelią, kaip norėtų ją įsisavinti“.
