Švietimo ir mokslo ministerija per stojamųjų egzaminų įkarštį paskelbė, kad Šiaulių universitetas (ŠU) kartu su dar keliomis aukštosiomis mokyklomis sulaukė neigiamo įvertinimo pagal vieną iš rodiklių. Akademinė bendruomenė sukilo: kodėl pasirinktas toks laikas, kodėl skelbiama ne apie visus universitetus, ar norima sužlugdyti regioninius universitetus?
Diskusijai prie „Šiaulių krašto“ apskritojo stalo sėdo ŠU studijų prorektorius Juozas PABRĖŽA, Šiaulių pramonininkų asociacijos prezidentas, ŠU tarybos narys Arūnas RUPŠYS, „Swedbank“ Vakarų Lietuvos filialo Saulės klientų aptarnavimo centro valdytoja Loreta VOLBEKIENĖ, savo poziciją išsakė ir Lietuvos krepšinio rinktinės narys Robertas JAVTOKAS.
Smūgiuota specialiai?
– Kaip paveikė stojamuosius egzaminus į Šiaulių universitetą ministerijos įvertinimas?
J. Pabrėža: – Išlaikyti valstybiniai egzaminai, vyksta atestatų įteikimas ir priėmimas į aukštąsias mokyklas. Prašymų registracijai beliko gera savaitė. Abiturientų ir jų tėvų reakciją pajutome iš karto – skambučiai, laiškai su klausimu, ar gyvuos universitetas, ar verta stoti?
Nekorektiška buvo ministerijai tokiu laiku skelbti universitetų vertinimus. Be to, informacija pateikta tik apie kelis universitetus. Jeigu tai konkurenciniai dalykai, skelbkite apie visus universitetus. O dabar paskelbė vos tik prasidėjusio vertinimo tarpinius rezultatus. Tai tik dalinis ir negalutinis vertinimas.
– Kaip manote, kodėl paviešinta būtent per stojamųjų karštymetį?
J. Pabrėža: – Toks ministro Gintaro Steponavičiaus elgesys – tai sąmoningas universitetų žlugdymas. ŠU nepakluso ministerijos kurtam aukštųjų mokyklų optimizavimo variantui. Juk buvo teigta, kad maždaug pusė šalies universitetų turi jungtis arba susinaikinti.
Kelerius metus sąmoningai buvo kaišioti visokie pagaliai į ratus, o apie tai, kad padėtų universitetui – net kalbos nėra. Mes visus tuos metus sakėme, kad esame būtini ir reikalingi Šiaurės Lietuvos regionui. Kas būtų Šiauliai be universiteto?
A. Rupšys: – Tai yra kerštas Šiaulių universitetui. Laukėme Konstitucinio Teismo sprendimo ir nežengėme žingsnių dėl rektoriaus rinkimų, nors ministras liepė tai daryti.
– Ką atsakytumėte į studentų nerimą dėl studijų ateities Šiaulių universitete?
J. Pabrėža: – Grėsmės universitetui, kad jis bus uždarytas – tikrai nėra.
Regioninė politika
– Ar nejaučiate grėsmės, kai metamos aukščiausios valdžios pajėgos?
J. Pabrėža: – Jeigu šita valdžia dar valdytų valstybę kokius metus kitus, gal ir mažiau užtikrintumo jaustume. Bet tai jau paskutinė dabartinės šalies valdžios agonija. Norėjo nors išeidami trinktelėti durimis.
A. Rupšys: – Tai tikrai ne vien teisinis, bet ir politinis klausimas. Tai – regionų ir sostinės santykių politika. Jeigu mėgintų uždaryti Šiaulių universitetą, nei Šiaulių miestas, nei visas regionas netylėtų, gintųsi.
Lietuva turi du regioninius universitetus – Klaipėdoje ir Šiauliuose. Regionizmas Lietuvoje atsidūrė paskutinėje pozicijoje. Plėtojami iš esmės tik du regionai – sostinės ir jūrų uosto. Visi kiti regionai yra užmiršti.
Universitete daugiausia studijuoja mūsų regiono žmonės, jiems daug lengviau ir buitine, ir finansine prasme įsikurti Šiauliuose, įsidarbinti. Regioninis universitetas atlieka daugybę funkcijų. Verslui būtų didelis nuostolis, jeigu neliktų Šiauliuose universiteto, netektume daug kvalifikuotos darbo jėgos.
Universiteto menkinimas, tai menkinimas ir tų žmonių, kurie dirba Šiauliams ir Šiauliuose. Miestas be universiteto nebebūtų toks centras, koks yra dabar.
– Ar universitetas per finansavimą iš valstybės biudžeto jaučia kokių nors dirbtinio žlugdymo ženklų?
J. Pabrėža: – Krepšelių principas, be jokios abejonės, yra žlugdantis regioninius universitetus.
Šiemet apsidžiaugėme, kad buvo patvirtintas tikslinių vietų skirstymas, bet iš to išėjo niekalas. Atlikome didžiulį darbą su partneriais iš privataus ir viešojo sektoriaus, pateikėme 166 paraiškas tiksliniam finansavimui. Privatus sektorius įsipareigojo 20 procentų remti studijas tiksliniu priėmimu besimokančių studentų ir įdarbinti juos baigus studijas. O ką mes gavome? Iš 166 paraiškų tegavome tik 9 tikslines vietas. Kaip partneriams pasižiūrėti į akis?
Lėmė vienas neigiamas rodiklis
– Dėl ko universitetas buvo įvertintas neigiamai?
J. Pabrėža: – Universitetų vertinimai – pagal realiuosius išteklius ir veiklą. ŠU neigiamai įvertintas tik pagal realiųjų išteklių vieną punktą, o trys punktai įvertinti teigiamai.
Neigiamai įvertintas universitetas dėl aukštųjų mokyklų valstybės biudžeto lėšų veiksmingumo. Tai – įstojusiųjų ir baigusiųjų santykio vertinimas. Pagal metodiką pirmosios pakopos studijų leidžiamas „nubyrėjimas“ – 30 procentų, ŠU nubyrėjimas – 32 procentai. Antrosios studijų pakopos leidžiamas „nubyrėjimas“ – 20 procentų, o ŠU jis – 26 procentai. Sutikite, nuokrypis labai nedidelis.
– Kodėl besimokantieji palieka universitetą?
J. Pabrėža: – Priežastys – bendra ekonominė situacija, finansinės galimybės. Studentų skaičiaus mažėjimą lemia dėstytojų reiklus ir principingas vertinimas. Mes vertinimo kartelės nežadame nuleisti, nors įtilpti į metodikos normas tėra juokas.
Įstojusiųjų į doktorantūrą ir apsigynusiųjų mokslo darbus santykis buvo vertinamas visiškai neatsižvelgiant, kad dalis doktorantų išeina akademinių atostogų. Tokio amžiaus žmonės jau yra sukūrę šeimas, augina vaikus. Bet grįžę po akademinių atostogų jie apsigina darbus.
– ŠU parašė apeliaciją švietimo ir mokslo ministrui Gintarui Steponavičiui. Kokių išvadų tikitės?
J. Pabrėža: – Ne mes vieni, o keli universitetai protestuoja prieš pačią vertinimo metodiką. Realiųjų išteklių vertinimo metodika buvo patvirtinta 2011 metų liepos 1 dieną, 2012 metais metodika koreguota. O realieji ištekliai vertinami už 2008 – 2010 metus. Ar galima neigiamus rezultatus vertinti kaip objektyvius, jeigu metodika taikyta atgaline data?
Verslas palaiko universitetą
– Kaip darbdaviai vertina baigusiųjų ŠU lygį?
A. Rupšys: – Šiaulių pramonininkų asociacija, Pramonės, prekybos ir amatų rūmai yra pasirašę memorandumą su Šiaulių universitetu. Ne taip seniai baigėme projektą, kuriuo įvyko suartėjimas tarp pramonės įmonių ir universiteto.
Įmonės priėmė praktikantus iš universiteto, dalyvavo ne tik studentai, bet ir dėstytojai, kad suvoktų įmonių poreikius. Akivaizdžiai pamatėme, ką reikėtų duoti studentams praktikos metu, o studentai pamatė įmonių poreikius.
Dalis įmonių praktikantus įdarbino nuolatiniam darbui.
Kai verslas ir akademinė bendruomenė gali kalbėtis be vertėjų, sprendžiasi daugelis problemų.
L. Volbekienė: – Specialiai peržvelgiau, ką baigę mūsų darbuotojai. Devyniasdešimt procentų Šiaulių mieste dirbančių banko darbuotojų yra baigę Šiaulių universitetą.
Darbuotojai patikino, kad tai, ką gavo mūsų universitete, jie vertina, tobulinasi ir pritaiko darbe.
Daugelis darbuotojų kalbėjo apie vertinimo ŠU principingumą.
– Kaip bankas bendradarbiauja su universitetu?
L. Volbekienė: – Įgyvendiname drauge ne vieną bendrą projektą. Greta verslo tikslų bankas turi ir socialinių tikslų.
Bankas aktyviai prisideda prie studentų ugdymo, nes matome tame prasmę. Po karjeros dienų geriausi studentai vyko į centrinę banko būstinę, ten buvo pristatyta banko verslo filosofija, vertybės, reikalavimai.
Lietuvai reikia išsilavinusių žmonių
– Esate baigęs Šiaulių universitetą, ką jums davė studijos šiame universitete?
R. Javtokas: – Esu įsitikinęs, kad išsilavinimas žmogui būtinas ir kuo daugiau išsilavinusių žmonių, tuo geriau. Šiaulių universitetas man suteikė daug žinių ir niekada nesigailėjau, kad rinkausi būtent šį universitetą. Puikūs dėstytojai, geri atsiliepimai apie juos ir iš mano draugų sportininkų.
Turiu draugų sportininkų, kurie yra baigę Šiaulių universitetą ir dabar ruošiasi Londono olimpinėms žaidynėms. Tai daug ką pasako apie universitetą.
Ateitis – pagal Marką Tveną
– Kokią matote Šiaulių universiteto ateitį?
J. Pabrėža: – Šiuo metu universitete yra per 7000 studentų ir apie 1000 darbuotojų. Vien per paskutinius metus pasitvirtinome labai svarbias naujas studijų programas universiteto plėtrai. Jaunimui svarbiausia – studijos, jų kokybė ir kokias studijas mes teikiame. Šiuo metu turime šešių svarbių sričių 31 krypties studijas. Žiūrime, ko reikia mūsų regionui.
Vien šiemet mes siūlome aštuonias naujas studijų programas.
Pagal universitetų reitingų lentelę esame iš 19 universitetų devinti – aukso vidurys. Pagal studijų sąlygas (biblioteka, elektroninė savitarna, studentų mokslo, meno ir sporto laimėjimai) esame ketvirti šalyje. Tai ypač svarbu jauniems žmonėms, kurie renkasi mūsų universitetą.
Todėl, perfrazuodamas Marką Tveną, galiu pasakyti, kad gandai apie universiteto mirtį yra gerokai perdėti.
R. Žadeikytė
