„Pempel pempel kuodotoji, kame tavo kamarėlė languotoji? Pievelėj, kemselėj, tenai mano kamarėlė languotoji“, – apie pempę sukurta ne viena lietuvių liaudies daina. Pempė – atbundančios gamtos, atšilimo pranašas.
Šios dienos proga naujienų portalas tv3.lt susisiekė su etnologu Libertu Klimka, kad šis plačiau papasakotų apie reikšmingą datą.
Pempės diena – kuo ji ypatinga?
Pirmiausia, pašnekovas pasakojo, kad Pempės diena yra skirta stebėti gamtos reiškinius. Anot jo, parskrendanti pempė – svarbiausia šios dienos viešnia.
Taip pat L. Klimka atkreipė dėmesį, kad po pempės dienos artojai laukuose būna atsargūs – nenori pažeisti pempės lizdų.
„Ši diena įdomi ir tuo, kad ji siejama su merginų veikla. Jos rūpindavosi darželiais, ruošdavo žemę, keisdavosi gėlių sėklomis. Etnologai iš to daro prielaidą, kad tai galėjo būti savotiška merginų šventė, gal net turėjusi ryšį su meile“, – įdomybėmis dalijosi jis.
Pasak pašnekovo, šią dieną, nepaisant Gavėnios laiko, būdavo galima kelti vestuves bažnyčioje.
„Tai buvo išimtis, kuri, kaip juokaudavo kaimo žmonės, taikyta tik tada, kai „reikalas spaudžia“. Netgi būta pajuokavimų, kad vestuves kelti galima tik su sąlyga – per vieną valandą paruošti vaišes: papjauti gaidį, jį nupešti, išvirti ir dar malkų prisirinkti.
Tokie pasakojimai pabrėždavo, kad geriausia viską daryti savu laiku ir vengti išimčių“, – sakė etnologas.
Orų spėjimai per Pempės dieną
Vėliau L. Klimka prabilo apie orus. Jo teigimu, pagal pempės lizdo buvimo vietą būdavo spėjami vasaros orai.
Anot jo, jeigu pempės lizdas buvo sukamas aukštesnėje, sausesnėje vietoje – vasara bus lietinga. Jeigu lizdas žemesnėje, drėgnoje vietoje – vasara bus sausringa.
„Šiemet aš pats dar nepastebėjau grįžusių pempių, tad apie vasaros orus spėjimus susidaryti sunku“, – paaiškino L. Klimka.
Vis tik pašnekovas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu jau yra fiksuojamas gandrų parskridimas, o kitą savaitę bus minimos Gandrinės.
Pagal šio paukščio sugrįžimą L. Klimka jau tam tikrą vaizdą apie būsimus orus susidarė:
„Pastebima tik tai, kad kai kurie paukščiai šiemet parskrido anksčiau nei įprastai – pavyzdžiui, gandrai ar varnėnai. Tai rodo ankstyvesnę pavasario pradžią, tačiau nebūtinai tai reiškia, kad jis bus trumpas – pavasaris gali dar užsitęsti.“
Gamtos ženklus stebinti Janina – šilti orai tik po Velykų
Savo įžvalgomis apie pavasario orus anksčiau su naujienų portalu tv3.lt dalijosi ir gamtos ženklus stebinti dzūkė Janina. Pasak jos, girdint čiulbantį vieversį sodelyje yra aišku – pavasariški orai jau čia.
Vis tik ji pasakojo, kad itin ankstyvo ir šilto pavasario tikėtis nevertėtų. Janina teigė, kad, kadangi turėjome lietuvišką žiemą, turėsime ir lietuvišką pavasarį.
„Galiu pasakyti, kad pavasario ženklų aš jau matau, bet jis bus vėlyvas. Be Velykų nebus šilto pavasario. Apskritai kalbant, per Velykas gali atšilti, o po jų dar pasitaikyti šlapdriba“, – tuo metu aiškino pašnekovė.
Nors dauguma lietuvių jau dabar nori čia pat atšylančių orų, vis tik gamtos ženklų stebėtoja ragino pernelyg neskubinti pavasario, kad staigus atšilimas nepridarytų bėdų.
Pokalbio metu Janina taip pat nurodė, ko galima tikėtis iš kiekvieno pavasario mėnesio.
„Realiai visą kovą tęsis kartais atsileis, o po šiltesnių dienų vėl pašals“, – apie kovo mėnesį kalbėjo Janina.
Ji pridėjo, kad praėjusius kelis metus tokiu metu jau fiksuodavo pasirodžiusias skruzdes, o taip pat buvo leidžiama klevų sula. Vis tik šiemet net nepanašu, kad greitu metu to sulauktume.
„Balandis dar bus toks šlapias, bus šlapdribų, bet gegužė jau bus tikrai pavasariška, smagi. Aišku, net ir gegužę bus daug lietaus“, – paaiškino ir baigė pokalbį ji.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
