Vienas iš Saturno palydovų ilgą laiką nedavė ramybės astronomams – jis vienintelis iš visų Saturno palydovų yra „dviveidis“ – viena pusė balta, o kita – juoda. Naujausios kosminio zondo „Cassini-Huygens“ nuotraukos pagaliau leido įminti šią mįslę.
„Tai nėra pati fundamentaliausia pasaulyje problema, tačiau tai mįslė, kurios per ilgą laiką astronomams nepavyko įminti“, - apie Japeto tyrimus pasakojo astronomų komandos narys Josephas A. Burnsas.
Šios mįslės galimas atsakymas paaiškėjo dar šį rudenį, kuomet mokslininkams „Spitzer“ kosminiu teleskopu pavyko užfiksuoti didžiausią, bet iki šiol dar niekada nematytą Saturno žiedą – apie tai mes išsamiai rašėme šioje naujienoje.
Trumpai priminsime, jog atrastasis planetos žiedas yra Saturno palydovo Febės orbitoje. Spėjama, kad būtent šis palydovas buvo medžiagos, iš kurios žiedas formavosi, pagrindinis šaltinis. Atrastas žiedas juda ta pačia kryptimi kaip ir Febė, o Japetas bei kiti Saturno žiedai ir dauguma kitų planetos palydovų juda priešinga kryptimi.
Aptikę šį žiedą mokslininkai spėjo, jog išorinio žiedo medžiaga juda į palydovų orbitos vidų ir krenta į Japetą. Kadangi Japetas padengtas šviesaus ledo sluoksniu, ant jo patenkančios dulkės yra gerai matomos – taip susiformuoja tamsioji palydovo pusė.
Šiuos spėjimus dabar patvirtino ir „Cassini“ atsiųstos palydovo nuotraukos. Jas analizuodami, mokslininkai įsitikino, jog tamsesnioji Japeto dalis, vadinama Cassini Regio, atsirado dėl į ją nuolat krentančių Febės nuolaužų ir kitų didžiojo žiedo dulkių. Pasak J. A. Burnso, būtent šio žiedo dulkės dengia dalį Japeto.
Gautose nuotraukose matyti maži balti krateriai, nusėję tamsesniąją Japeto dalį, rodo ploną, vos kelių metrų tamsių dulkių sluoksnį, slepiantį baltą, ledu padengtą palydovo paviršių. Japeto nuotraukos taip pat parodė, jog tamsaus ir šviesaus pusrutulio ribos neina ištisine linija, o labiau panašėja į atsitiktinį margą šviesių ir tamsių dėmių rinkinį.
Šios nuotraukos ir jose matoma netiesi šviesių ir tamsių zonų riba patvirtina išorinį dulkių šaltinį – mokslininkai kurį laiką dar svarstė galimybę, jog jos galėjo atsirasti dėl palydove vykstančių geologinių procesų.
