Vėlų penktadienį šalį supurtė smarkiausias per jos istoriją žemės drebėjimas. Stebėtojai fiksuoja chaosą. O netrukus žmonių nufilmuotuose vaizduose – mirtis.
Marakešo centre penktadienio vakarėlius drebėjimas nutraukė maždaug 11 val. 11 minučių. Staiga pradėjus siūbuoti didžiausio Maroko miesto pastatams, supratę, kad po kojomis dreba žemė – visi žmonės puolė į gatves.
Turistė filmuoja, kas nutiko. Visi bando suprasti, ką dabar daryti, kur eiti ir praleisti naktį. Dalis įsikūrė tiesiog ant gultų prie baseinų viešbučių teritorijose. Kiti glaudėsi gatvėse.
Drebėjimo epicentro būta Aukštojo Atlaso kalnuose už maždaug 70 km nuo Marakešo. Vietos tarnybos skelbia, kad drebėjo 7,2 balo pagal Richterio skalę galia, Amerikiečių geologų manymu – 6,8 balo galia.
„Esu Tri iš Australijos. Mes keliaujame. Ėjome miegoti, bet nenuėjome, nes kambarys pradėjo drebėti. Drebėjo viskas, todėl pasiėmėme drabužius, kuprines ir bėgome laukan“, – sako ji.
Drebėjimo epicentro būta Aukštojo Atlaso kalnuose už maždaug 70 km nuo Marakešo. Vietos tarnybos skelbia, kad drebėjo 7,2 balo pagal Richterio skalę galia, Amerikiečių geologų manymu – 6,8 balo galia.
„Namas smarkiai drebėjo. Visi išsigando. Mane ištiko šokas ir nesupratau, kas vyksta. Žmonės šaukė ir bėgo iš namų“, – sako liudininkai.
Virpesiai buvo juntami ir Kanarų salose, ir Alžyre.
„7 balų žemės drebėjimas prasidėjo penktadienio vakare maždaug 11 val. 11 min. Jo epicentras – Ighilas Al Hauzo regione“, – teigia Vidaus reikalų ministerijos atstovas Rachid Al-Khalfi.
Tačiau tikrą katastrofos mastą marokiečiai pradėjo suvokti tik paryčiais. Mat aukų skaičius ėmė augti ne vienetais, ne dešimtimis, o šimtais. 7 val. aukų skaičius perkopė 600. O dar po 3 valandų – išaugo dar dviem šimtais.
Smarkiai sugriautas į UNESCO paveldo sąrašus įtrauktas Marakešo senamiestis.
Apie tai, kad katastrofos metu būtų nukentėję lietuviai – informacijos kol kas nėra. O katastrofos aukų skaičius auga.
