Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Lietuvos piliečiai mokesčius moka tam, kad įgyvendintų Konstitucijos nuostatas dėl nemokamo mokslo. Mūsų mokesčiai skirti ne verlsui, o viešajam sektoriui išlaikyti, t.y. toms bendroms vertybėms, kurios vienija tautą ir visuomenę. Mokslas, švietimas yra bendroji vertybė. Šių vertybių negalima paversti vien tik verslu ir vertinti per prizmę, kas apsimoka, o kas ne. Negali vien tik verslo objektu tapti nacionalinė kalba, kultūra, istorija. Būtent "krepšelių" principas griauna minėtą vartybių sitemą.

Vytautas Budnikas

Lietuvos žmogaus teisių asociacija
VU universiteto bakalauro diploma apsigyniau 2007 metais. Mat mokslus 5 kurse VU mečiau 1990m. po kovo 11. Po to 16 metu bandžiau įrodyti kad diplomas nieko vertas, svarbu kas galvoje. Kaptuliavau finansiškai. Teko 2006 m. vėl įstoti į VU. Išlaikytų egzaminų buvo perdaug. Truko tik bendrosios chemijos egzamino ir baigiamojo darbo arba egzamino. Kainavo 500+500lt metai studijų, chemijos egzamino išlaikymas bei baigiamasis darbas. Viska atlikau, chemijos egzamina išlaikiau, baigiamajį darbą apsigyniau 10 balų (16 metų gi ruošiausi). Kainavo 1000lt už moksla ir savo laikas bei pastangos. Dabar po reformos matyt kainuotų pinigais už studijas vienu nuliu daugiau. Balsuoju už liberalus paskutinį 20 metų, bet kai paskaičiuoju, kiek man kainuotų magistro laipsnis (būtinas valstybes tarnautojams), tampu reformos priešininku. 2 metai x 10000lt, jei dar viska išsilaikysi laiku. Nors kaip ekspertas galiu pasakyti, jog nuo 1987 iki 2007 VU mokymo kokybe krito kokius 50%. Nes 2007 metais bakalauro darbą gyniau su prietaisais, kuriuos pats pagaminau 1989 metais....
AR TIKRAI STEPONAVIČIUS IŠĖJO PAS DRAUGĄ???
Sveiki,

Švietimo ir kultūros politika - tai Lietuvos ateitis. Šiuo metu švietimo sistema neefektyvi, nes per paskutiniuosius ketverius metus:
- padidėjo į "užsienį" mokyklas baigusių bėgančių abiturientų skaičius;
- per ilgai mokomasi (pagrindinis ir vidurinis išsilavinimas) - tai šaliai per brangu;
- švaistomi milijonai litų dėl neefektyvios švietimo įstaigų vadybos;
- švietimo politika priešina Lietuvoje gyvenančias tautas )mažumas);
- aukštosios mokyklos ruošia darbo rinkoje nepaklausius specialistus;
- daugelis ŠMM tarnautojų nieko nenusimano jų kuruojamose srityse;
- dirbtinai stambinamos švietimo įstaigos, krinta paslaugų kokybė;
- šalies piliečių neraštingumas padidėjo net penkiais proc. (ES mažiau)....

Kokia šalies partijų atstovų nuomonė šiais klausimais? Ar yra nors vienas išmanantis, kuris galėtų užimti švietimo politikos koordinatoriaus pareigas? Dabartinis LR švietimo ministras, atrodo, bijo tiesiogiai susitikti su paprastais pedagogais ir išklausyti jų nuomonės... O gal yra kitų priežasčių ...?
REKLAMA
REKLAMA

Skaitomiausios naujienos




Į viršų