Šiame regione prieš 35-ąsias Vokietijos susivienijimo metines sparčiai auga parama kraštutinių dešiniųjų partijai „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
F. Merzo centro dešinieji krikščionys demokratai (CDU) pažadėjo regionui „klestinčius kraštovaizdžius“ po to, kai 1989-aisiais griuvus Berlyno sienai kitais metais įvyko Vokietijos susivienijimas.
Tačiau deindustrializacijos, darbo vietų praradimo ir migracijos metai paliko gilius randus, padėjusius prieš imigraciją nusistačiusiai AfD iškilti visose rytinėse žemėse.
„Ypač rytuose matome baimę dėl nuosmukio, matome sunerimusius gyventojus ir visi esame atsakingi už tai, kad (...) pasitikėjimas sugrįžtų“, – po susitikimo Veimaro mieste sakė F. Merzas.
Vasarį vykusiuose nacionaliniuose rinkimuose tapusi antra pagal dydį partija, AfD dabar pirmauja apklausose visose penkiose rytinėse žemėse, o tai yra rimta grėsmė CDU ir jos koalicijos sąjungininkams.
„AfD toliau stiprėja rytuose, ir atrodo akivaizdu, kad (F. Merzo) strategija bandyti sustabdyti AfD neveikia“, – naujienų agentūrai AFP sakė Chemnico technologijos universiteto politologas Benjaminas Hoehne.
Pasak jo, F. Merzas turi skirti daugiau dėmesio „opiems klausimams ir iššūkiams rytuose“.
Saksonijoje-Anhalte, kur 2026 metų rugsėjį vyks regioniniai rinkimai, AfD populiarumas siekia maždaug 39 proc. – tai didina tikimybę, kad ši žemė gali tapti pirmąja, kuriai vadovaus AfD vyriausybė.
„Antrarūšiai piliečiai“
Šiandien rytinių žemių vokiečiai jaučiasi „antrarūšiais piliečiais“, sakė Dresdeno technologijos universiteto politikos mokslų profesorius Hansas Vorlaenderis (Hansas Forlėnderis).
Nuo gegužės pradžios, kai pradėjo eiti pareigas, iki ketvirtadienio F. Merzas tik du kartus lankėsi buvusios Rytų Vokietijos dalyse už Berlyno ribų.
Abi kelionės buvo į karinius objektus: viena – Rostoko uostamiestyje Meklenburge-Pomeranijoje, kita – Brandenburge, Berlyną supančioje žemėje.
„Jis daug lankėsi užsienyje, paskui daug kartų buvo Šiaurės Reine-Vestfalijoje, o dabar būtų gražu, jei atvyktų į Saksoniją, Brandenburgą ar Tiuringiją“, – AFP sakė Nora Seitz (Nora Zaic), konservatyvi parlamento narė iš Chemnico.
Pasak jos, daugelis tų, kas išėjo į gatves reikalaudami Berlyno sienos griūties, „viską įsivaizdavo kitaip“, nei iš tikrųjų įvyko.
„Mano nuomone, dauguma AfD rinkėjų rytuose yra žmonės, kurie paprasčiausiai nusivylė politika“, – tvirtino ji.
Daugelis taip pat mano, kad F. Merzas yra „tipiškas Wessi“, sakė H. Vorlaenderis, pavartodamas šiek tiek menkinantį žmonių iš Vakarų Vokietijos pavadinimą.
„Glaudūs ryšiai su Rusija“
Ketvirtadienį F. Merzas stengėsi pabrėžti regione pasiektus laimėjimus ir kartu pripažino, kad dar reikia daug nuveikti.
Jis pabrėžė, kad, pavyzdžiui, vidutinės pajamos Rytų Vokietijoje yra didesnės nei kitoje Europos sunkiasvorėje Prancūzijoje, jei neskaičiuosime sostinių Berlyno ir Paryžiaus.
Ketvirtadienio derybose daugiausia dėmesio skirta konkurencingumui, energetikai, transportui ir pastangoms skatinti gynybos pramonę priešiškai nusiteikusios Rusijos akivaizdoje.
Po ketvirtadienio susitikimo kartu su F. Merzu kalbėjusi vyriausybės įgaliotinė Vokietijos rytams Elisabeth Kaiser pasidžiaugė, kad kai kurios rytinės Vokietijos vietovės gaus naudos iš F. Merzo planuojamo ginklavimosi, kuriuo siekiama atremti didėjančią Rusijos grėsmę.
Tačiau tai opi tema buvusioje Rytų Vokietijoje, kur daug žmonių istoriškai palaikė „glaudžius ryšius su Rusija“, sakė N. Seitz.
Šiame regione daugelis vyresnio amžiaus vokiečių mokykloje mokėsi rusų kalbos arba studijavo tuometinėje Sovietų Sąjungoje, o kiti galbūt dirbo prie infrastruktūros projektų, tokių kaip naftotiekis „Družba“ iš Rusijos.
Vokietijai ruošiantis švęsti 35-ąsias suvienijimo metines, skirtumai tarp dviejų Vokietijos dalių vis dar išlieka.
Nuo 1990 metų penki milijonai žmonių išvyko iš Rytų ieškoti geresnio gyvenimo Vokietijos vakaruose.
„Demografinis nuosmukis neleidžia valstybei išlaikyti vietos viešųjų paslaugų. Uždaromos ligoninės, mokyklos, žmonės jaučiasi apleisti“, – sakė B. Hoehne.
„Tai atveria galimybes AfD“, – tvirtino jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
