Tokia diena pasirinkta simboliškai: šiandien sueina lygiai 100 dienų nuo tos akimirkos, kai Portugalijos rinktinė Kauno „Žalgirio“ arenoje 2:1 įveikė Argentiną ir tapo salės futbolo pasaulio čempione.
Tiek LFF prezidentas Tomas Danilevičius, tiek generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vykusias planetos pirmenybes laiko pavykusiomis, tačiau pripažino – organizacinių klaidų nebuvo išvengta.
Pirmiausiai į akis krito tuščios erdvės arenų tribūnose čempionato metu. Tik finalo dvikovą Kaune gyvai stebėjo 8,5 tūkst.. sirgalių, tačiau bendras varžybų lankomumas rėžė akį. Aistruolių srautams įtakos turėjo Covid-19 pandemija ir su ja susiję ribojimai. Vis tik bendras lankomumas vidutiniškai siekė 1 226 žiūrovus per vienas rungtynes. Tai gerokai kuklesni skaičiai, nei 2016-ųjų čempionate Kolumbijoje (2 679) ar 2012-ųjų pirmenybėse Tailande (3 083).
Pirmosiomis turnyro dienomis bilieto kaina į rungtynes siekė 15 eurų. Pamatę tuščias arenų tribūnas, LFF vadovai ėmėsi veiksmų ir bilietams pritaikė 50 proc. nuolaidą, taip pat išdalino nemažai kvietimų į rungtynes.
Portalui tv3.lt priminus šią istoriją, E. Stankevičius nesikratė atsakomybės: „Be abejo, ne tik Covid-19 pandemija turėjo įtakos žemesniam lankomumui – trūko ir reklamos, ir viešinimo. Žvelgiant iš šios dienos perspektyvos atrodo, kad reklamos galėjo būti daugiau. Tiesa, ir klausimų derinimas su FIFA užtrukdavo ilgiau, nei mes tikėjomės. Todėl nelaukdami jų atsakymo, priėmėme sprendimą sumažinti bilietų kainas per pusę. Tikrai buvo padaryta klaidų ir priimta nelogiškų sprendimų, galėjome iš to uždirbti daugiau pinigų.“
Pajamos iš bilietų prekybos siekė sudarė beveik 218 tūkst. eurų. Visas pelnas pagal susitarimą atiteko čempionato organizatorei FIFA.
Bendras 2021 metų futsal pasaulio čempionato biudžetas siekė 7,147 mln. eurų. FIFA investavo 5,429 mln. eurų. Švietimo, sporto ir mokslo ministerija skyrė 1,439 mln. eurų. Kitas pajamas sudarė prekyba bilietais ir suvenyrais bei Kauno miesto savivaldybės parama.
LFF atlikto tyrimo metu nustatyta, kad čempionatas turėjo 10,744 mln. eurų poveikį Lietuvos ekonomikai, o susidomėjimas salės futbolu mūsų šalyje pakilo 10 proc.
„Pirminiai lūkesčiai pasiteisino, nors tikėjomės 35-40 proc. didesnio ekonominio poveikio. Sutrukdė pandemija, kadangi negalėjo atvykti daug sirgalių iš užsienio“, – aiškino E. Stankevičius.
Jis atskleidė, kad artimiausioje ateityje Lietuva sieks surengti ir moterų salės futbolo čempionatą.
Po vyrų čempionato Lietuvai liko trys salės futbolo dangos, tačiau ne visos yra naudojamos pagal paskirtį.
„Pavyko susitarti, kad trys dangos liktų Lietuvoje. Viena bus paklota Kauno sporto halėje, kita – Vilniaus kolegijos sporto salėje. Salės futbolo infrastruktūra sostinėje daug metų buvo probleminė, todėl tai padės pagerinti šią situaciją, – aiškino LFF generalinis sekretorius. – Trečia danga yra Klaipėdoje, bet atrodo, kad Klaipėdos savivaldybė stengiasi ją parduoti ir kuo greičiau atsikratyti. Kalbamės su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kad danga butų nupirkta ir perduota Panevėžiui.“
2021 metų pasaulio futsal čempionate Lietuvos rinktinė debiutavo ir žaidė šeimininkų teisėmis. Debiutas lietuviams nebuvo sėkmingas – pralaimėtos visos trejos rungtynės Venesuelai (1:2), Kazachstanui (0:3) bei Kosta Rikai (2:6) ir atkrintamąsias varžybas nepatekta.
Po čempionato LFF atsisveikino su salės futbolo rinktinės treneriu iš Ukrainos Jevgenijumi Ryvkinu ir į jo vietą paskyrė brazilą Dentinho. Su šiuo specialistu salės futbolininkai praėjusį gruodį laimėjo Baltijos taurę.
„Nesinori girtis, bet prieš kelis metus mums nebuvo taip paprasta laimėti Baltijos taurę. Dabar ir latvių, ir estų kolegos pažymi, kad šiuo metu esame aukštesnio lygio komanda. Netrukus prasidės kiti atrankos turnyrai, todėl tikimės nesustoti ir siekti naujų aukštumų“, – salės futbolo progresu Lietuvoje neabejojo E. Stankevičius.
