Europos misija Marse šiemet birželį švenčia dešimtmetį. Pagal pradinį sumanymą tik vienerius Marso metus arba 687 žemės dienas raudonąją planetą turėjęs tyrinėti kosminis aparatas „Marso ekspresas“ (Mars Express) į gimtinę parsiuntė tiek neįkainojamos informacijos, kad jo tyrimai pratęsti mažiausiai iki 2014-ųjų pabaigos.
Vienas pagrindinių atradimų, kurį padarė nuo 2003-iųjų virš Marso skriejantis „Marso ekspresas“ – tai, kad planetos Šiaurės ir Pietų polių regionuose nemažai ledo.
Marso paviršiaus tyrimų radaras MARSIS nustatė, kad kai kur ledo plutos storis siekia net daugiau nei pusketvirto kilometro. Tai reiškia, kad vien Marso pietų ašigalyje sušalę tiek vandens, kad jo užtektų visą planetą apsemti vienuolikos metrų gylio jūra, jei tik ledas stebuklingu būdu ištirptų.
Kitas svarbus „Marso ekspreso“ atradimas – Marso atmosferoje esančios metano dujos. Žemėje metanas atsiranda kaip biologinių ar geologinių procesų rezultatas, tad klausimas, iš kur Marse galėjo atsirasti metano, sukėlė audringus ginčus tarp raudonosios planetos tyrinėtojų. Esą turėtų būti kažkas, kas tą metaną nuolatos išskiria, nes kitaip jį sunaikintų ultravioletiniai saulės spinduliai. „Marso ekspresui“ žvalgantis toliau, imta manyti, kad metanas gali kilti iš planetos ugnikalnių, kurie, kaip manyta anksčiau, yra užgesę milijardus metų.
Tačiau suprasta, kad kai kurie ugnikalniai pagal jų amžiaus skalę – visai jaunikliai, ir išsiveržę buvo vos prieš kelis milijonus metų. Tad Marsas dar vis seismiškai aktyvus ir gali išsiveržti kad ir rytoj. O štai pagal „Marso ekspreso“ sudarytą planetos mineralų žemėlapį mokslininkai galės atsekti beveik visą planetos formavimosi istoriją ir evoliuciją.
Turint galvoje šiuos atradimus, sunku įsivaizduoti, kokius stebuklus žemėn atsiųs kitas Europos į Marsą paleidžiamas tyrimų robotas „ExoMars“, kuris, priešingai nei „Marso ekspresas“, ne tik suksis aplink planetą, bet nusileis ir ropos jos paviršiumi jau visai netrukus, 2018-aisiais.
Karolis Kaupinis, LRT televizijos naujienų tarnyba
