K. Kallas buvo vienintelė kandidatė į partijos vadovo postą rinkimuose, surengtuose per sostinėje Taline vykusį centro dešiniųjų Reformų partijos visuotinį susirinkimą. Du trečdaliai iš 931 balsavime dalyvavusio delegato ją palaikė, o trečdalis susilaikė.
46-erių teisininkė nuo 2018 metų balandžio vadovauja Reformų partijai – didžiausiai Estijos politinei grupei. 2021 metų sausį ji tapo pirmąja moterimi Estijos ministro pirmininko poste.
Anksčiau šią savaitę Vašingtone vykusioje užsienio politikos konferencijoje K. Kallas viešai pareiškė, kad sutiktų tapti NATO generaline sekretore. Dabartinis NATO vadovas Jensas Stoltenbergas po 10 metų darbo šiame poste kitą spalį turi atsistatydinti.
K. Kallas, buvusio Estijos ministro pirmininko Siimo Kallaso dukra, tvirtai palaiko Ukrainą ir griežtai kritikuoja ją užpuolusią Rusiją.
Estijos premjerė K. Kallas perrinkta savo Reformų partijos lydere
Jos vadovaujama Reformų partija kovą vykusiuose Estijos visuotiniuose rinkimuose iškovojo triuškinančią pergalę. Rusijos karas Ukrainoje tapo pagrindine rinkimų kampanijos tema, o tai, pasak politikos apžvalgininkų, smarkiai padėjo jai laimėti naują premjerės kadenciją.
Tačiau rugpjūtį jos populiarumas šalyje ir politinis pasitikėjimas smuko, Estijos žiniasklaidai pranešus, kad logistikos bendrovė „Stark Logistics“, kurios dalis priklausė premjerės sutuoktiniui Arvo Hallikui, pernai vasarį prasidėjus Maskvos invazijai į Ukrainą toliau tiekė krovinius į Rusiją.
Bendrovė „Stark Logistics“ tada teigė turinti tik vieną Estijos klientą – bendrovę „Metaprint“, kuri uždarinėjo savo gamyklą Rusijoje. Ji teigė, kad „Stark Logistics“ vykdė pristatymus, siekdama padėti organizuoti gamyklos uždarymą.
Kilus skandalui, A. Hallikas pareiškė parduosiąs „Stark Logistics“ akcijas. Kaip skelbta, jam priklausė 24,8 proc. šios bendrovės akcijų.
K. Kallas anksčiau ragino Estijos įmones nutraukti veiklą Rusijoje.
Per parlamento komiteto posėdžius ji neigė žinojusi detalių apie savo vyro verslo veiklą Rusijoje. Ji atsisakė atsistatydinti, nors prezidentas Alaras Karis ją ragino tai padaryti. Daugiau kaip du trečdaliai estų naujausiose viešosios nuomonės apklausose teigė manantys, kad K. Kallas turėtų atsistatydinti.
