Reikšmingas šios Baltijos šalies pažadas buvo duotas Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui didinant spaudimą sąjungininkėms Vakaruose atsiųsti daugiau sunkiosios ginkluotės kovai su Rusijos pajėgomis.
Pasak Estijos vyriausybės, ji suteiks Ukrainai „kol kas didžiausią karinės pagalbos paketą“, be kitų dalykų, apimantį prieštankinius ginklus ir šaudmenis. Nurodoma, kad paketo vertė – 113 mln. eurų.
„Karinė pagalba Ukrainai padidės iki 370 mln. eurų – kiek daugiau nei 1 proc. Estijos bendrojo vidaus produkto“, – sakoma vyriausybės pareiškime.
Tik 1,3 mln. gyventojų turinti šalis tvirtai remia Ukrainą nuo pat Rusijos karo pradžios praėjusių metų vasarį.
Praėjusį mėnesį paskelbtoje ataskaitoje įtakingas institutas „IfW Kiel“ nurodo, kad Estija suteikė didžiausią pasaulyje vyriausybinę paramą, matuojant BVP dalimi.
Priskaičiavus ne tik karinę, bet ir humanitarinę bei finansinę pagalbą, Estijos indėlis lapkričio pabaigoje jau buvo 1,1 proc. BVP, sakė „IfW Kiel“.
Talinui paskelbus apie naujausią karinės pagalbos paketą, šis bendras skaičius tikriausiai didės.
Naujasis paketas yra labai svarbus, sakė Estijos premjerė Kaja Kallas.
„Visi norime, kad karas baigtųsi, bet Rusija pasiuntė aiškų signalą, kad planuoja tęsti savo karą, – sakė ji. – Todėl laisvasis pasaulis privalo toliau teikti Ukrainai pagalbą ginklais ir daryti tai daug didesniu mastu ir greičiu.“
Vėliau ketvirtadienį Estijos Tapos karinėje bazėje turi vykti derybos su kitomis tarptautinėmis donorėmis, įskaitant Britaniją, kuri yra pirmoji Vakarų valstybė, jau pažadėjusi ukrainiečiams sunkiųjų tankų.
Penktadienį JAV valdomoje Ramšteino bazėje Vokietijoje įvyks didesnis, maždaug 50 šalių susitikimas karinei pagalbai aptarti.
