Dalis Elektrėnų rajone savivaldybėje esančio Pastrėvio gyventojų pavydžiai žiūri į kaimynus. Kai kuriuos skiria tik tvora ar gatvelė, bet vieni jau beveik dešimtmetį gyvena patogiai, prisijungę prie nuotekų tinklų, o pas kitus į lauko tualetą kas mėnesį vis atburzgia srutvežis.
„Ana pusė gyvenvietės jau nuo seno turi, o čia paskui pažadėjo, dalį padarė anoj pusėj gatvės“, – sako gyventoja Laima.
„Nedaėjo iki mūsų, va šitas namas su nuotekom, o mūsų jau ne“, – pasakoja gyventoja Danutė.
Dalis vis dar naudojasi lauko tualetais, kiti patogumus įsirengę trobose, bet nuotekas kaupia talpyklose. Tad ir Pastrėvio pašonėje stovintys už Europos Sąjungos lėšas dar 2011 statyti ir visam kaimui pritaikyti valymo įrengimai veikia ne visu pajėgumu.
„Pastatė įrenginius prieš devynis metus, o nuo 2016 metų prasidėjo visi prašymai, gyventojų parašai buvo renkami. Problema tokia, kad žmonės visą tą laiką nuo 2016 metų vis girdi, kad jiems pažadama, pasakoma, kad padarys ir laukia“, – teigia Pastrėvio bendruomenės pirmininkė Viktorija Juknevičienė.
Kai kurie neapsikentę laukti trasos nusipirko individualius nuotekų valymo įrenginius, šiems žadėjo kompensuoti, bet kaip bus – nežinia. Ar visų namų ūkių kanalizacija įrengta tinkamai ir atliekos išvežamos laiku – irgi klausimas. Mat kartais fiksuojama šalia kaimo tyvuliuojančio vandens telkinio tarša, o gyventojus po maudynių beria.
„Mes turime oficialų paplūdimį, buvo kelis kartus informacija vieša, ji buvo skelbiama, kad nerekomenduojama maudytis, kadangi yra tam tikrų bakterijų, kurios gali pakenkti organizmui“, – kalbėjo V. Juknevičienė.
Ilgo laukimo iškamuoti pastrėviškiai tarėsi su Elektrėnų valdžia, sutiko dėl likusios nuotekų trasos tiesimo etapais, pasirašė sutartis, o pradžiai parinko trasą, kurią tereikia pratęsti ir prisijungtų namai, kur daugiausia gyventojų, mažų vaikų bei neįgaliųjų
„Kad būtų kuo mažesni nuostoliai, kad būtų abonentai, kurie mokūs, kurie sutinka prisijungti ir tai buvo garantijos, tie sutikimai žmonių“, – sako V. Juknevičienė.
„Surinko parašus, visi sutiko jungtis, virš 90 procentų“, – pasakoja gyventoja Laima.
„Jeigu darytų tai turėtume jungtis, kaip tada būtumėm“, – teigia gyventoja Danutė.
„2019 metais pakartotinai kreipėmės ir gavom patvirtinimą, kad tikrai vyks visi darbai, kadangi techninis projektas parengtas“, – kalbėjo V. Juknevičienė.
Bet prabėgo metai – o jokie darbai nepajudėjo. Žmonėms trūko kantrybė. O „Elektrėnų komunalinio ūkio“ atstovai ir toliau teisinasi – nėra pinigų.
„Buvo likimas – iš kur gaut pinigų. Mes kaip įmonė tikrai šiuo metu neturim. Sakau, veiklų turim daug, ne vien tik šitą“, – sako direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis.
Nors nuotekų trasos projektas yra, jam įgyvendinti reikia trečdalio milijono. Tad kanalizacijos įrengimą nukonkuravo vandens kokybės pagerinimas.
„Didžiausia problema, žmonės nori kokybiško vandens dar plius, tai nusprendėm, kad reikia visiem suvienodinti sąlygas, nes tai ne tokios didelės investicijos kaip į paklojimą tinklų“, – pasakoja K. Jasukaitis.
Pastrėviškiai tikėjosi sulaukti lėšų iš programų, skirtų Europos Sąjungos reikalavimams įvykdyti, atsisakant lauko tualetų bei jungiantis prie centralizuotos nuotekų sistemos.
Deja, kaimas per mažas – vos 300 gyventojų. Kadangi milijoninės baudos Lietuvai grės už pažeidimus gyvenvietėse, kur daugiau kaip 2000 žmonių, tad ir Aplinkos ministerijos finansinis dėmesys šioms vietovėms.
„Kadangi mes turime prievolę ištaisyt ES direktyvos pažeidimus, tai šiai dienai prioritetas skiriamas šiam pažeidimui, nes kitu atveju grės didžiulės finansinės baudos Lietuvai“, – teigia aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Pasak aplinkos viceministrės, tokių nuošaly likusių kaimų kaip Pastrėvys gausybė. Ji sako, kad tariamasi su Finansų ministerija, jei ši skirs papildomų lėšų į Vandentvarkos fondą, dėmesio gal sulauks ir maži kaimai. Tik yra vienas bet… pirmiausia į fondo paskolas pretenduos tos savivaldybės, kurios jau bus ištaisę Europos Sąjungos direktyvos pažeidimus didesnėse gyvenvietėse.
„Jeigu, tarkim, nėra infrastruktūra nutiesta, tai yra vandetvarkos fondas, pagal kurio finansavimą būtų galima tą plėtrą padaryti“, – kalbėjo aplinkos viceministrė Justina Grigaravičienė.
Tai būtų galimybė Elektrėnų savivaldybei – mat komunalinio ūkio atstovai skaičiuoja džiuginančius rezultatus.
Aplinkos ministerija didesnį rūpestį mažiems kaimams žada tik po 2023-iųjų, bet tada Pastrėvio nuotekų trasai tęsti lėšų jau sako tikrai turėsiąs ir Elektrėnų komunalinis ūkis.
