Į Šilutės rajono potvynio rajoną jau yra išvykusi Sausumos pajėgų Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono karių komanda su būtiniausia gelbėjimo įranga ir technika. Planuojama, kad potvynio vietovėje kariai bus iki vasario pabaigos. Karių veiksmai bus derinami su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos (PAGD) pareigūnais ir Šilutės rajono administracija. Taip pat esant būtinybei bus pasitelkiamas ir Karinių oro pajėgų sraigtasparnis.
Pirmą kartą Taikos meto užduočių operacinės pajėgos buvo aktyvuotos 2010 m. kovo mėn., kai pamario regione buvo paskelbta ekstremali situacija potvynio apsemtose vietovėse Juknaičių seniūnijoje (Šilutės r.) ir Pagėgių savivaldybėje (Tauragės apskr.). Lietuvos kariuomenės Taikos meto užduočių operacinės pajėgos suformuotos 2009 metais, o budėjimą pradėjo nuo 2010 m. pradžios.
2018 m. budėjimą Lietuvos kariuomenės taikos meto užduočių operacinėse pajėgose vykdo beveik 1000 karių. Pajėgos sudarytos iš sausumos, jūrų, oro ir specialiųjų operacijų pajėgų vienetų. Didžiąją dalį šių pajėgų sudaro sausumos pajėgų kariai – apie 700 karių iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono. Juos remia kariai iš Juozo Vitkaus inžinerijos, Karaliaus Mindaugo husarų batalionų ir Krašto apsaugos savanorių pajėgų. Taikos meto užduočių pajėgoms vadovauja ir veiksmus koordinuoja Lietuvos kariuomenės Gynybos štabas.
LEG perspėja: gali dar padidėti vandens lygis Rusnėje
Dėl oro sąlygų gali didėti vandens lygis Nemune už Kauno hidroelektrinės (HE), tačiau situacija nėra kritinė, teigia bendrovė „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG). Vis dėlto ji perspėja, kad gali dar padėti vandens kiekis Rusnėje ir kitose Šilutės apylinkėse.
Jėgainę valdanti LEG teigia, kad penktadienio ryte iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos gavo signalą, kad Nemune prie Birštono formuojasi ledų sangrūda, o vandens lygis nuo ketvirtadienio pakilo daugiau kaip metrą.
„Jei sangrūda bus pralaužta, staiga padidės vandens prietaka į Kauno marias, o tai turės įtakos ir Nemuno vandens kiekiui už Kauno HE. Kadangi ties Druskininkais Nemuno debitas šiuo metu nėra didelis, vandens kiekio padidėjimas po ledų sangrūdos pralaužimo greičiausiai būtų laikinas reiškinys. Vis dėlto tai galiausiai gali dar padidinti į Šilutės apylinkes besirenkančio vandens kiekį“, – rašoma LEG pranešime.
LEG teigia, kad situacija nėra kritinė ir neplanuojama atidaryti Kauno HE pralaidų bei papildomai nuleisti vandenį iš Kauno marių.
Šilutės savivaldybės vyriausiasis specialistas civilinei saugai Arvydas Gorodeckas teigia neturintis informacijos apie galintį kisti vandens lygį.
„Kol pranešimo neturime, nieko nedarome. Bet šiaip vanduo stabilizavosi, krenta po 16 centimetrų per parą. Bet jeigu dabar vėl ateis banga, tai sugrįšime į tą pačią situaciją. Bandysime žiūrėti pagal matavimo stočių parodymus“, – BNS sakė A. Gorodeckas.
Pasak jo, nors Kauno HE operatorė neprivalo teikti informacijos apie elektrinės darbą, kylant pavojui visuomenei, aktuali informacija galėtų būti viešinama.
Bendrovė LEG teigia neturinti galimybės Kauno mariose kaupti per daug vandens – galimas marių vandens lygio svyravimas yra apibrėžtas teisės aktais. Šiuo metu dieną elektrinė dirba visais 4 agregatais, o marių lygis atitinka normalios patvankos lygį. Vis dėlto jei vandens į Kauno marias iš tiesų atitekėtų daugiau, elektrinė daugiau gamintų ir naktį, kad vandens lygis mariose būtų išlaikytas reikalavimų ribose.
Kaip jau skelbta, pastaruoju metu smarkiai pakilus vandeniui Nemune, Šilutės rajone dėl potvynio buvo paskelbta ekstremali situacija. Šilutės valdininkams svarstant, kad Kauno HE galėjo šiek tiek prisidėti prie Rusnės potvynio, LEG ketvirtadienį tai neigė, nes esą jėgainė veikė įprastu režimu ir papildomo vandens į Nemuną neišleido.
A. Gorodeckas BNS ketvirtadienį sakė, kad Kauno HE veikla galėjo turėti įtakos Rusnėje prasidėjusiam potvyniui, tačiau tai nebuvo pagrindinis veiksnys. Anot jo, LEG niekada nepraneša apie papildomo vandens nuleidimą iš Kauno marių, todėl Rusnė nespėja pasiruošti papildomo kiekio antplūdžiui.
Vis dėlto „Lietuvos energijos gamybos“ gamybos direktorius Darius Kucinas BNS ketvirtadienį aiškino, kad už Kauno HE esančioje santakoje Neris įneša daug vandens į Nemuną, o pakeliui link Rusnės Nemunas susirenka vandenį ir iš kitų mažesnių upių.
Jis pridūrė, kad informaciją apie HE darbą gauna Hidrometeorologijos tarnyba ir Vidaus vandens kelių direkcija, kai to prašo, tačiau iš esmės duomenys apie elektrinės darbą yra nevieši, nes jos pagaminta elektra prekiaujama biržoje. Anot D. Kucino, civilinės saugos specialistai nėra prašę informacijos apie elektrinės darbą.
