Net kas penktas automobilis Vokietijoje iš pirmo karto nepraeina techninės apžiūros. Už šios organizacijos statistikos slypi ne tik griežti reikalavimai, bet ir visoje Europoje senstantis automobilių parkas bei vairuotojų noras taupyti kokybiško remonto sąskaita. Tačiau bandymas ignoruoti smulkius defektus apžiūrų centruose virsta prarastu laiku ir priverstinėmis išlaidomis.
Naujausia Vokietijos techninių apžiūrų organizacijos (TÜV) ataskaita, apimanti beveik 9,5 mln. patikrų, siunčia aiškų signalą.
Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį – specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“.
21,5 proc. automobilių apžiūros neįveikia dėl reikšmingų ar pavojingų trūkumų. Nors Vokietijos vairuotojai dažnai laikomi vieni pavyzdingiausių, čia vis dažniau pasireiškia ekonominis spaudimas.
Vairuotojai atideda profilaktinius vizitus į servisą, o natūralus detalių susidėvėjimas ir korozija perauga į kritinius gedimus.
Apšvietimo sistemos ydos ir savavališki patobulinimai
Viena opiausių ir dažniausiai pasitaikančių problemų išlieka automobilio apšvietimas. Techninių apžiūrų stotyse kontrolieriai nuolat susiduria su netinkamai sureguliuotu artimųjų šviesų srautu, kuris akina kitus eismo dalyvius.
Taip pat masiškai fiksuojamos perdegusios lemputės, neveikiantys atskiri LED segmentai bei nesandarūs žibintų korpusai, kuriuose besikaupianti drėgmė trumpina elektronikos tarnavimo laiką.
Griežto vertinimo sulaukia ir neveikiantys posūkių žibintai. Juos dažniausiai nulemia kontaktų oksidacija arba pačių vairuotojų iniciatyva sumontuoti, tačiau gamintojo nehomologuoti šviesos šaltiniai.
Korozijos suniokoti stabdžiai
Ne mažiau griežtai vertinama stabdžių sistemos būklė, tiesiogiai lemianti eismo saugumą. Ekspertai pastebi tendenciją, kad rečiau eksploatuojamų automobilių stabdžių diskus greitai pažeidžia pavojinga korozija, drastiškai sumažinanti stabdymo efektyvumą.
Greta rūdžių nuolat fiksuojamas kritinis trinkelių nusidėvėjimas, gilūs diskų įrėžimai ar deformacijos, sukeliančios stiprią vibraciją stabdant.
Vis dėlto pati pavojingiausia šios sistemos yda, dėl kurios apžiūra nutraukiama nedelsiant – surūdiję stabdžių vamzdeliai ir bet koks stabdžių skysčio nuotėkis.
Pakaba ir pavojingos padangos
Trečioji probleminė zona apima važiuoklės ir ratų trūkumus. Apžiūrų stotyse nuolatos matomos lūžusios spyruoklės. Taip pat aptinkami sandarumą praradę amortizatoriai.
Ratų patikros metu transporto priemonės apžiūros nepraeina ne tik dėl pernelyg nudilusio padangų protektoriaus, bet ir dėl senstančios gumos įtrūkimų, atsiradusių guzų ar ant tos pačios ašies sumontuotų skirtingų padangų.
Kėbulo korozija ir aplinką teršiantys varikliai
Griežtas verdiktas laukia tų automobilių, kurių kėbulas arba jėgos agregatai turi akivaizdžių pažeidimų. Stipriai korozijos paveiktos laikančiosios konstrukcijos ir slenksčiai yra klasikinė senų automobilių problema.
Techninės apžiūros kontrolieriai nesunkiai pastebi ir demaskuoja bandymus šias vietas paslėpti po neprofesionalaus kosmetinio remonto sluoksniu.
Galiausiai be jokių kompromisų vertinamas alyvos iš variklio ar pavarų dėžės lašėjimas. Jis traktuojamas ne tik kaip techninis trūkumas, bet ir kaip grubus aplinkosauginis pažeidimas. Užfiksavus ant žemės krintančius alyvos lašus, automobilis iškart pripažįstamas netinkamu eksploatuoti ir praranda teisę dalyvauti eisme.
Lietuvoje – situacija panaši
Lietuvos techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ duomenys atskleidžia, kad mūsų šalies vairuotojai susiduria su analogiškomis problemomis kaip ir Vokietijoje, tačiau defektai dažniausiai būna gerokai labiau įsisenėję.
Pagrindinė to priežastis – 14–15 metų siekiantis vidutinis Lietuvos automobilių parko amžius, kai Vakarų Europoje jis tesudaro apie dešimtmetį. Šis amžiaus skirtumas tiesiogiai atspindi ir patikros centruose dažniausiai fiksuojamus gedimus.
Absoliutus defektų lyderis, lemiantis beveik trečdalį (30 proc.) visų didelių trūkumų, yra automobilio apšvietimo sistemos. Vairuotojai apžiūrai dažnai pristato automobilius su netinkamai sureguliuotais, akinačiais arba per žemai šviečiančiais žibintais bei pamiršta pasitikrinti elementarias valstybinio numerio apšvietimo lemputes.
Vis dėlto, skirtingai nei Vokietijoje, Lietuvos inspektoriams nuolat tenka kovoti su specifine yda – savavališkai į senuosius žibintus sumontuotomis ir eismo saugumui pavojų keliančiomis „Xenon“ ar LED lemputėmis.
Ketvirtadalis automobilių apžiūros neįveikia dėl važiuoklės ir vairo mechanizmo susidėvėjimo. Prastesnė regioninių kelių danga ir didelė rida natūraliai atsiliepia pakabos būklei.
Kontrolieriai reguliariai fiksuoja išklibusius šarnyrus, susidėvėjusias svirčių įvores bei laisvumą vairo traukių antgaliuose. Šalia šių natūralaus nusidėvėjimo požymių taip pat rikiuojasi lūžusios spyruoklės bei sandarumą praradę amortizatoriai.
Stabdžių sistemos trūkumai sudaro penktadalį visų fiksuojamų gedimų, tačiau čia ypač išryškėja senesnių transporto priemonių specifika. Dažniausiai apžiūra nutraukiama dėl netolygaus stabdymo jėgų pasiskirstymo, kai stabdant automobilis pavojingai traukiamas į vieną pusę.
Dar viena dažna problema – neveikiantis stovėjimo stabdys, kai dėl reto naudojimo užrūdiję trosai tiesiog nesugeba reikiama jėga užfiksuoti ratų. Be kompromisų vertinami ir eismo saugumui tiesioginę grėsmę keliantys giliai korozijos pažeisti stabdžių vamzdeliai.
Dėl didelio senų dyzelinių automobilių skaičiaus Lietuvos rinkoje, apie 15 proc. trūkumų sudaro išmetamųjų dujų sistemos problemos – per didelis dūmingumas.
Galiausiai, griežta riba brėžiama ties skysčių nuotėkiais. Jei iš variklio, pavarų dėžės ar vairo stiprintuvo sistemų ant žemės laša alyva, automobilis netenka teisės grįžti į eismą tol, kol aplinką teršiantis gedimas nebus realiai pašalintas.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
