Mokslininkų grupė, rengianti pasiūlymus, kaip reformuoti socialinę sistemą, kalba apie naujus mokesčius ir esamų kėlimą.
LNK „Žinios“ informuoja, kad norima gelbėti skolose skęstančią „Sodrą“ ir siūloma, kad bazinės pensijos būtų mokamos iš valstybės biudžeto. Tam reikėtų papildomų pajamų - 1,5 mlrd. litų. Mokslininkai skaičiuoja, kad reikiamus pinigus būtų galima surinkti apmokestinus visą nekilnojamąjį turtą, transporto priemones, įvedus progresinius gyventojų pajamų mokesčius ir apmokestinus dienpinigius.
Taip pat siūloma padidinti pelno mokestį iki 20 proc., 15 proc. apmokestinti visą kapitalo prieaugį, atimti lengvatas iš ūkininkų. Be kita ko, siūloma griežčiau kontroliuoti medienos pardavimus.
Pritaikius tokį modelį, esą galėtų mažėti darbo jėgos apmokestinimas.
„Mes siūlėm, kad reikėtų perkelti socialinio draudimo įmokos dalį, kurią moka darbdavys, (...) tai reiškia, kad dalis įmokų eitų nebe į „Sodrą“, o į biudžetą, o palaipsniui tą darbdavio dalį keisti kitais mokesčiais. Todėl kad tokiu būdu galėtume sumažinti mokestinę naštą darbui“, - žurnalistams sakė pasiūlymus rengusios darbo grupės narys, ekonomistas Romas Lazutka.
Seimo nariai sako, kad buvo ir kitas variantas, kaip nuimti naštą nuo dirbančiųjų.
„Perpaskirstyti įmokas „Sodrai“. Kad pusę mokėtų darbuotojas, o pusę darbdavys. Ir tą pusę, kurią mokėtų darbuotojas, darbdavys sumažindamas kaštus socialiniam draudimui turėtų padidinti atlyginimą tokia pačia suma, sumokėti mokesčius. Darbuotojo atlyginimas nenukenčia, darbdavys išlaidų daugiau neturi. Bet ar visi mūsų darbdaviai bus tokie sąžiningi? Ir jeigu biudžetiniame sektoriuje, aš manau, tas perėjimas būtų pakankamai neskausmingas, tai privačiame sektoriuje ten būtų daug problemų“, - teigė Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas.
Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė pabrėžia, kad „yra didžiuliai nearti dirvonai dėl šešėlinės ekonomikos“, todėl trūkstamų pinigų reikia ieškoti ten.
Pasiūlymai dar turi būti suderinti su Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijomis, svarstomi Vyriausybėje ir tada keliauti į Seimą.
„Tai yra mokslininkų siūlymai ir pamąstymai, kaip daroma kitose šalyse. Tai nereiškia, kad kažkokie mokesčiai atsiras ar neatsiras. Jokio sprendimo nėra. Sprendimas bus priimamas Vyriausybėje, kada bus išanalizuota, ką mokslininkai pateikė, sulyginama su mūsų dienų realijomis, ką ir kaip mes galime padaryti“, - teigia socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimantas Pabedinskienė.
Kaip pažymi „Lietuvos ryto televizija“, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užsakyta ir mokslininkų parengta mokesčių keitimo studija biudžetui kainavo 5 mln. litų.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo draudžiama.
