Vilniaus apygardos administracinis teismas penktadienį (10.24) atmetė buvusio URM Konsulinio departamento direktoriaus Gedimino Šiaudvyčio ir buvusio Lietuvos ambasados Baltarusijoje patarėjo Lino Valentukevičiaus skundus dėl jų atleidimo iš pareigų.
Teismo manymu, buvusių diplomatų skundai yra nepagrįsti.
Buvę diplomatai prašė panaikinti ministro įsakymą, grąžinti juos į tarnybą ir priteisti piniginę kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką.
G. Šiaudvytis ir L. Valentukevičius yra du iš penkių diplomatų, pasiskundusių teismui, esą liepą užsienio reikalų ministras Antanas Valionis, naudodamas psichologinį smurtą, privertė parašyti atsistatydinimo pareiškimus.
Kitą ketvirtadienį teismas paskelbs sprendimas dėl dar trijų buvusių diplomatų skundų.
Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartį šalys gali apskųsti Lietuvos Vyriausiajam administraciniam teismui per 14 dienų.
Nei G. Šiaudvytis, nei L. Valentukevičius teismo posėdyje skelbiant sprendimus dėl jų skundų nedalyvavo.
Jų advokatai teigė, kad rašys apeliacinius skundus.
L. Valentukevičiaus advokatas Michailas Gaibelis žurnalistams teigė, esą buvo suvaržyta teisė į gynybą, L. Valentukevičiui nebuvo leista pasidaryti kai kurių bylos dokumentų kopijų, buvo nepatenkinti ir kiti prašymai dėl bylos medžiagos. Advokatas neatmetė galimybės, kad Lietuvos teismams priėmus nepalankų sprendimą, bus kreiptasi į Europos žmogaus teisių teismą.
Teisme liudytoju apklaustas ministras A. Valionis teigė, kad savo veiksmuose atleidžiant diplomatus psichologinio smurto neįžvelgė.
Teismas nenustatė, kad G. Šiaudvyčiui ir L. Valentukevičiui būtų buvę grasinta. Taip pat teismas konstatavo, kad priekaištai dėl jų darbo buvo pareikšti teisiškai priimtina forma.
Teismo sprendime rašoma, kad nemažą darbo patirtį ir aukštąjį išsilavinimą turintys pareigūnai nesiėmė operatyvių priemonių savo teisėms apginti. Atsistatydinimo pareiškimus parašę diplomatai juos galėjo atsiimti per 3 dienas, kaip numato įstatymai, tačiau to nepadarė.
Pasak A. Valionio, diplomatams buvo paaiškinta, kad Valstybės saugumo departamentas (VSD) surinko medžiagą, kuri įrodo jų pažeidžiamumą, o jie tam neprieštaravo.
Ministras žurnalistams užsiminė, kad konsuliniai pareigūnai turėjo "neformalių partnerių", įtariamų ryšiais "su kai kurių valstybių slaptosiomis tarnybomis", tačiau, motyvuodamas medžiagos slaptumu, išsamiau to nekomentavo.
Teismo sprendime rašoma, kad UR ministerijai VSD pateikė medžiagą, įrodančią, kad diplomatai dėl neigiamų asmeninių ir dalykinių savybių prarado galimybę dirbti su valstybės paslaptimis. Pareigūnai užfiksavo diplomatų netarnybinius ryšius su Lietuvos ir užsienio šalių piliečiais.
Septyni diplomatai savo pareigų neteko po vizų skandalo.
VSD ir URM pradėjus tyrimą, paaiškėjo, kad septyni Rusijoje ir Baltarusijoje dirbę Lietuvos konsulai, pažeisdami URM patvirtintas instrukcijas, nepagrįstai yra išdavę apie 40 tūkst. Lietuvos vizų.
Spaudos duomenimis, Rusijos ir Baltarusijos turizmo firmos internete siūlydavo įsigyti daugkartines Lietuvos vizas už 100 JAV dolerių (apie 300 litų). Spėjama, kad pusę šios sumos turizmo kompanijos pasilikdavo už darbą, o likusi suma, kaip įtariama, būdavo perduodama konsulams.
Liepos mėnesį kilus konsulų skandalui, pareiškimus išeiti iš darbo parašė URM Konsulinio departamento direktorius G. Šiaudvytis, generalinis konsulas Sankt Peterburge Gintaras Ronkaitis ir jo pavaduotojas vicekonsulas Darius Ryliškis, taip pat konsulas Sovetske Saulius Turskis, Lietuvos ambasados Rusijoje antrasis sekretorius Semionas Dančenka, Lietuvos ambasados Baltarusijoje patarėjas L. Valentukevičius ir antrasis sekretorius Ričardas Ramoška.
Penki iš jų vėliau pasiskundė teismui, esą ministerijos vadovybė darė jiems "psichologinį spaudimą".
BNS
